Gyvename šalyje, kurios protėviai gausiai vartojo augalus gydymui. Šiandieną dažnas žavisi rytų medicina, tačiau pamirštame, kad Lietuvoje taip pat turime augalų, iš kurių galime pasisemti sveikatos. Laida „Sveikata.lt“ supažindina jus su fitoterapijos mokslu ir augalais, kurie itin naudingi peršalimo sezono metu. 

Fitoterapija – kas tai? 

Mokslo sričių yra įvairiausių, o ypač medicinoje. Žmogaus sveikata yra vienas svarbiausių dalykų, norint gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl mokslininkai aktyviai dirba ir tiria įvairiausius šaltinius, iš kurių galėtume gauti daugiausiai naudos savo organizmui. Viena iš tokių mokslo šakų – fitoterapija – gydymas augalais. Šis mokslas tiria, kaip augalai veikia mūsų organizmą ne tik gydantis nuo ligų, bet ir naudojant gamtos išteklius profilaktikoje. Tai nėra mėgėjiška žolininkystė, nes kiekvienas augalas yra tarsi maža chemijos laboratorija, sukurta mūsų gamtos, kurią reikia ištirti. 

Vaistai ar augalai? 

Renkantis gydymą, svarbu suprasti, kad augalai ir vaistai yra du labai skirtingi poliai. Gydymas cheminiais preparatais visada yra paremtas viena formule. Iš tiesų, visa farmacijos pramonė yra pastatyta ant veikliųjų medžiagų išgryninimo, jų poveikio tyrimo ir maksimalios dozės sutelkimo į vieną preparatą. Augaluose nėra supresuotos vienos veikliosios medžiagos, todėl ir vaistinių augalų vartojimas stipriai skiriasi nuo cheminių preparatų naudojimo. 

Svarbiausia – simptomai 

Gydantis nuo peršalimo ligų augalais, yra labai svarbu atsižvelgti į pagrindinius kankinančius simptomus. Pavyzdžiui, jei jūsų kūno temperatūra yra šiek tiek pakilusi (ne aukščiau kaip iki 38 laipsnių, nes tuomet susirgimas gydomas vaistais), patariama naudoti aviečių, serbentų lapus, gluosnių žievę, liepų žiedus bei erškėtuoges. Jei peršalimas pasireiškia kosuliu, svarbiausia - išvalyti kvėpavimo takus. Tam padeda augalai su eteriniais aliejais, kurie dažniausiai turi stiprų kvapą. Eukalipto lapai, saldymedis, pušų pumpurai bei čiobreliai tokiu atveju turėtų būti pagrindinis jūsų vaistas. 

Nuo pievos į arbatos puodelį 

Augalų kelias nuo mažiausio daigelio iki mūsų stalo nėra toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti. Gamyklos, specializuojančios vaistinių augalų gamyboje, vykdo rimtą kokybės kontrolę, tam, kad žmogus, įsigijęs mišinį, gautų tai, ko tikisi. Pirmiausia, reikia įvertinti, kaip augalas išdžiovintas – ar ne per aukštoje temperatūroje, ar jam užteko vedinimo, ar išlaikė geriausias savybes po to, kai jau buvo išdžiovintas. Tai tėra pirmas, bet labai svarbus etapas. Kaip teigia Lietuvos fitoterapijos asociacijos vadovas Elmantas Pocevičius, į gamyklą patekusios žaliavos yra kruopščiai tiriamos, o jei augalai neatitinka kontrolės – jie gražinami tiekėjui. Tokiu būdu, Lietuvoje per metus yra apdirbama daugiau kaip 400 tonų vaistinių augalų. Augalai yra gyvas organizmas, augantis gamtoje, todėl suprantama, kad kartu su žaliava atkeliauja įvairių priemaišų tiesiai iš vietos, kurioje ji augo. Įvairūs vabalai, nereikalingos augalo dalys yra panaikinami sekančiame etape – valyme, nes neišvalytų medžiagų negali likti galutiniame produkte. Nors gamyklos šiuo metu yra mechanizuotos, paskutinis perrinkimas vyksta rankiniu būdu. Vėliau žaliavos smulkinamos, sijojamos ir skirstomos į vienarūšes arbatas bei mišinius, kurie gaminami pagal griežtus receptūros reikalavimus. Patikrinus, ar žaliava atitinka kokybės standartus, ji perduodama į įpakavimą, o čia dar kartą tikrinama, ar augalai saugūs vartojimui, ar produktas yra kokybiškas. 

Pagal vaistažolių suvartojimą, Lietuva pirmauja visoje Europoje, o populiariausios vaistažolės tos, kurios skirtos peršalimo ligų profilaktikai bei imuniteto stiprinimui. 

Vaistažolės – apsauga nuo onkologinių ligų? 

Bene garsiausias Lietuvos fitoterapeutas Juozas Ruolia, teigia, kad mėnesius negydomas uždegimas, gali išprovokuoti onkologines ligas. Jeigu susirgus vartojame vaistažolių arbatas bent kelias savaites, vėžio išsivystymo rizika smarkiai sumažėja. 

Didžiausias virusų priešas yra paprastos vaistažolės su eteriniais aliejais, kadangi jose gausu antimikrobinių savybių turinčių organinių medžiagų – fitoncidų. 

Fitoterapeutas teigia, kad stiprinti imunitetą itin padeda aviečių lapai: „Liepų žiedai ir avietės yra pagrindinis viruso žudikas. Vaistinių lentynose gausu su avietėmis sudarytų mišinių, skirtų kvėpavimo takų infekcijoms gydyti“. 

Svarbiausia tinkamas vaistažolių naudojimas 

Sugadinti produktą, o ypač organinį, nėra sudėtinga. Todėl norint, kad vaistažolės suteiktų didžiausią įmanomą naudą, svarbu jas tinkamai vartoti. E. Pocevičius dalinasi labai paprastu patarimu – perskaičius arbatos pakuotės instrukciją ir ja vadovaujantis, galite būti tikri, kad pasieksite geriausią rezultatą. 

Mėgstamiausi lietuvių augalai – ramunėlės, pipirmėtės, melisa, čiobrelis, liepžiedžiai bei medetkos. Šiuo metu vis dar populiari nuomonė, kad kuo augalas mažiau apdirbtas, tuo daugiau naudos jis suteikia. Tačiau tai nėra visiškai tiesa. Kalbant apie vaistinius augalus, svarbu yra laikas, per kurį augalas atiduoda savo veikliąsias medžiagas į vandenį, kurį vartosime. Kuo žaliava smulkiau paruošta, tuo labiau sutrumpėja šis laikas. 

Rūpinkitės savo organizmu sekmadieniais, 9 val. ryte per TV3, kartu su laida „Sveikata.lt“!