Onkologinės ligos – itin klastingos ir sunkiai gydomos ligos. Daugelio žmonių gyvenimą šios ligos diagnozė apverčia aukštyn kojomis. Dažniausias pacientų klausimas – o kas dabar? Kur kreiptis ir ką daryti? Šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kokių veiksmų turi imtis pacientas, sužinojęs šią liūdną diagnozę.
Laidos pašnekovas, Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, onkologas chemoterapeutas Leonid Gatijatullin teigia, jog dažnai išgirdus onkologinės ligos diagnozę, žmogus taip sunkiai priima šią informaciją, jog ne tik nesuvokia gydytojo sakomo žodžių, bet ir sunkiai juos girdi: „Pacientui išgirdus onkologinę diagnozę, ši žinia stipriai paliečia visą šeimą. Neretai, dėl šios psichologinės būklės, kai žmogus yra sumišęs bei perpildytas įvairiomis baimėmis, atvykęs pas onkologą, jis ne tik pamiršta, ką sako gydytojas, bet ir nevisai tai supranta.
Todėl atvykstant pas onkologą, bent jau pirmųjų vizitų metu, gydytojai rekomenduoja atvykti su šeimos nariais, kad šie galėtų pagelbėti įsisąmoninti informaciją, galbūt ją netgi pasižymėti. Taip pat pacientai gana dažnai išgyvena psichologinį neigimą, nepripažįsta ligos. Pats svarbiausias dalykas, kurį reikia sužinoti – iš kur atsirado vėžys, kokio organo susirgimas, kelinta stadija ir kaip smarkiai ši liga išplitusi. Po to atitinkamai atsiranda klausimai ar galima padėti ir jei taip, tai kokiais būdais“.
Itin svarbus etapas po specifinio gydymo yra laikotarpis, kurio metu pacientas yra stebimas ir tikrinama ar nėra atkryčio. Tačiau šiuo metu gydytojas ir pacientas turi tapti partneriais, kurie dirba kartu dėl to pačio tikslo – gydytojas prižiūri paciento būklę, o pacientas keičia savo gyvenimo būdą: „Tuomet kai yra realizuojamas specifinis gydymas, pvz.: pacientui atliekama operacija, chemoterapinis gydymas arba tam tikras hormoninis gydymas, pacientas pereina į vadinamąją ilgalaikę stebėjimo būseną – jį prižiūri šeimos gydytojas.
Taip pat pacientas reguliariai lankosi pas onkologą, kur kas šešis ar kas tris mėnesius yra atliekami tyrimai, skirti įvertinti ligos progresavimą. Šie tyrimai yra labai svarbūs, todėl juos reguliariai atlikti būtina bent penkis metus po specifinio gydymo. Tik tada galima įvertinti, kad ligos atkryčio nėra ir toliau profilaktiką vykdyti pagal situaciją. Tačiau per šį laikotarpį yra svarbu ir tai, ką pacientas daro pats. Vienas svarbiausių dalykų – keisti gyvenimo būdą ir jį vesti taip, kad būtų mažinamas lėtinis uždegimas organizme ir gerinamas ląstelių funkcionavimas“.
Kaip sau padėti sužinojus onkologinės ligos diagnozę? Žiūrėkite jau ši šeštadienį, 9:30 val. laidoje „Sveikata.lt“ per TV3!
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai