Lietuvių mitybos įpročiais: ką daryti, kad užsitikrintume sveiką gyvenseną

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Lietuvių mitybos įpročiais: ką daryti, kad užsitikrintume sveiką gyvenseną

Laida „Sveikata.lt“ kaip ir visuomet kalba jums aktualiomis temomis. Maistas – itin svarbi pilnaverčio gyvenimo dalis, tačiau gydytojai sunerimę – žmonės nesimaitina taip, kaip turėtų. Anksčiau, dėl įvairių socialinių problemų, tokių kaip kūno kultas, atsiradusi problema, dabar jau turi visai kitas priežastis. Šiuolaikinis aktyvus žmogus nevalgo, nes neturi tam laiko. Kviečiame susipažinti su lietuvių mitybos įpročiais ir patarimais, ką daryti, kad užsitikrintume sveiką gyvenseną. 

 

Mitybos įpročiai – gąsdina 

 

Pasak gydytojų, suaugusių Lietuvos gyventojų maisto įpročiai nėra pagirtini. Tai rodo ir atliekami tyrimai. Nors maisto parduotuvių ir turgų lentynos lūžta nuo skirtingo pasirinkimo, Lietuvos gyventojai, o ypač tie veržlūs, aktyvūs ir perspektyvūs žmonės maitinasi netinkamai. Suaugusių žmonių mityba šiandieną vis dar yra palanki lėtinėms, netinkamos mitybos sąlygotoms ligoms plisti, tai ryškiausiai matoma sergamumo ir mirštamumo statistikoje, apklausų rezultatuose. Nors žinių lygis apie sveiką mitybą yra aukštas, retas, kuris taiko šias žinias praktikoje. Galime pasidžiaugti, kad anksčiau renkantis maistą pirmoje vietoje buvo skonis, vėliau kaina, o tik tada sveikata, dabar sveikata jau užima pirmąją vietą. Vadinasi, skonis išlieka svarbus, bet pradedame atkreipti dėmesį, ar tas maistas tikrai yra sveikas. 

 

Kaltas gyvenimo būdas 

 

Specialistai teigia, kad dėl netinkamos mitybos yra kaltas šiuo metu populiarus gyvenimo būdas. Dažnas žmogus savo nepakankamą mitybą pateisina tuo, kad neturi laiko pavalgyti. Tokių žmonių visą dienos mitybą galima sudėti į kelias valandas, o ir tos valandos – vakare. Visą dieną maisto negavęs organizmas vakare būna išsekęs, todėl žmogus natūraliai puola prie produktų, kurie yra greitai paruošiami ir turi daugiausiai energijos, t.y. cukraus. Jei anksčiau bloga mityba karaliavo dėl dietų ir liekno kūno, dabar žmonės prastai maitinasi, nes tiesiog neturi kada pavalgyti. 

 

Pakitusi sudėtis 

 

Svarbu yra nepamiršti, kad maistas, kurį valgome šiuo metu yra visiškai kitoks, negu tas, kurį valgė mūsų protėviai. Nors kartais mūsų asortimentas atrodo visai neblogas, maistas dėl technologinio proceso yra pakitęs, sumažėjusi jo biologinė vertė. Tiek auginimo sąlygos, tiek cheminė produkto sudėtis yra kitokia. Jeigu šiandieną atliktume daržovių cheminės sudėties analizę ir palygintume su ta, kuri buvo atlikta prieš trisdešimt metų, pamatytume labai ryškų pokytį. Tai sąlygoja pasikeitusi dirvožemio sudėtis, kuriame dabar jau yra trąšų bei pesticidų. 

 

Pamiršti produktai 

 

Žiemos metu į raginimą valgyti daugiau daržovių neretas sureaguoja neigiamai – žiemą tai neįmanoma užduotis. Primename, kad yra labai daug naudingų daržovių, kurių Lietuvoje turime ir šaltojo sezono metu. Pvz.: kopūstas, kurį galime valgyti tiek žalią, tiek raugintą. Raugintas kopūstas turi itin daug vitamino C ir skaidulinių medžiagų. Taip pat žiemą galite valgyti morkas, burokus, moliūgus. Na, o jei vasarą nepamiršite užsišaldyti šio sezono vaisių, žiemą galėsite džiaugtis dar platesniu maisto racionu. 

 

Dar viena stipriai užmiršta lietuviška daržovė yra ropė, taip pat turinti labai daug skaidulinių medžiagų. Žmogaus imunitetas priklauso nuo gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumo, o kad jas pamaitintume, geriausiai tinka daug skaidulų turintys produktai. 

 

Nevalgantiems daržovių 

 

Tiems, kurie nevalgo daržovių, gydytojai pirmiausia pataria stengtis ieškoti ir atrasti mėgstamas daržoves. Egzistuojant tokiai gausybei skirtingų vaisių ir daržovių, būtų tikrai sunku neatrasti nei vienos, kuri patiktų. Jei vis dėlto kritiškai įvertinę savo mitybą matote, kad ji tikrai yra nepakankama, tokiu atveju gelbsti platus maisto papildų pasirinkimo spektras. Maisto papildai negali pakeisti pačio maisto, tačiau į organizmą jie įveda biologiškai aktyvias medžiagas ir papildo mūsų mitybą. Tada organizmo fiziologinės funkcijos sustoja į savo vietas ir organizmas gali darniai funkcionuoti. 

 

Klaidos renkantis papildus 

 

Norėdami sužinoti, kokios yra didžiausios mūsų klaidos, renkantis maisto papildus, pakalbinome vaistininkę. Pirmiausia, maisto papildus saugiausia yra pirkti vaistinėje – nesvarbu ar internetinėje, ar fizinėje parduotuvėje. Renkantis, koks papildas yra pats naudingiausias, reikia nepamiršti senos geros taisyklės – kas tinka viskam, tas netinka niekam. Kiekvienas produktas turi būti parinktas, atsižvelgiant individualiai į savo organizmą – amžių, lytį, sveikatos problemas, ar net specifinį gyvenimo periodą (paauglystė, nėštumas, menopauzė ir t.t.). 

 

Kokį papildą rinktis visuomet gali patarti vaistininkas. Pavyzdžiui, jei ieškote produkto širdžiai, rinkitės tam subalansuotą kompleksą. Jei norite pagerinti atmintį dirbant protinį darbą – jums tiks subalansuotas produktas. 

 

Vyrauja labai daug mitų apie imunitetą. Skubame priminti, kad stiprinant savo imuninę sistemą vien tik vitamino D neužtenka, kuo neretai apsiribojame. Pravartu vartoti imunitetą palaikančių medžiagų kompleksą, kuriame yra antioksidantų, ežiuolės bei kitų veiksmingų medžiagų. Lygiai taip pat kalbant apie širdies papildus, turime nusistovėjusią nuomonę, kad širdžiai stiprinti užtenka tik omega-3 rūgščiųjų riebalų. Tikrasis teigiamas poveikis jausis tuomet, kai pasirinksime produktą su širdies veiklą palaikančiais vitaminais, mineralais, antioksidantais, česnaku bei omega-3. Maisto papildai parduodami vaistinėse yra saugūs, patikimi ir veiksmingi, todėl pakanka vos vienos tabletės per dieną. 

 

Laida „Sveikata.lt“ kiekvieną sekmadienį, 9 val. ryte, per TV3!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas