Su amžiumi dantimis pradedame rūpintis vis labiau, tačiau reikėtų nepamiršti, jog ir vaikų burnos sveikata yra labai svarbi, todėl laidos „Sveikata.lt“ komanda paruošė jums interviu, kartu su Kauno „Kardiolitos klinikų“ Odontologijos klinikos gydytoja odontologe Daiva Pociūte, kuriame kalbėsime apie tai, kaip reikėtų prižiūrėti vaikų dantukus.

Pirmojo dantuko atsiradimas vaiko burnytėje yra džiaugsminga akimirka. Kokia turėtų būti ką tik išdygusių dantų priežiūra, kad jie ir toliau džiugintų?

Tiek Europos, tiek Amerikos vaikų odontologai rekomenduoja jau ką tik prasikalusį dantuką valyti šepetėliu ir pasta. Iš pradžių puikiai tinka ant piršto maunamas silikoninis šepetėlis, vėliau, dygstant krūminiams dantukams, rekomenduojama pereiti prie įprastinio su šereliais. Dabar vis populiarėja dantų valymas vieno danties šepetėliu, kuris puikiai nuvalo sunkiau pasiekiamas vietas. Labai svarbu tinkamai dozuoti dantų pastą, kad būtų išvengta šalutinių poveikių, pvz. dantų fluorozės nuolatiniuose dantyse. Vaikams iki 2-3 metų rekomenduojama pastos sunaudoti ne daugiau kaip ryžio grūdas. Ir tik jau gerai išspjauti mokančiam vaikui galima tepti žirnelio dydžio pastos gabalėlį.

Prie taisyklingos dantų priežiūros noriu paminėti ir tinkamą mitybos režimą, kuris yra ne mažiau svarbus norint išlaikyti sveikus vaikų dantukus. Visi puikiai žino, kad saldumynai kenkia dantims ir saldumynais laiko saldainius, šokoladus, bandeles, sausainius, ledinukus. Tačiau aš labai noriu paskatinti skaityti maisto produktų etiketes ir pasižiūrėti energetines lenteles, kur parašyta, kiek cukraus yra šimte gramų produkto, nes tėvai dažnai būna suklaidinti užrašo “Be pridėtinio cukraus”. Noriu pabrėžti, kad kariesą sukeliančios bakterijos vienodai skaido tiek natūralų, tiek pridėtinį cukrų ir išskirdamos rūgštis gadina dantis.

Ar pieniniams dantims reikalinga profilaktika?

Tikrai taip. Pieniniai dantys kartais genda dar greičiau negu nuolatiniai, todėl būtina juos kruopščiai prižiūrėti ir nelaikyti aplipdytų angliavandeniais. Mano mėgstamiausias posakis yra “Profilaktika - pats geriausias gydymas”. Profilaktiką skirstau į dvi dalis: svarbiausia dalis atliekama namuose, t.y. kruopštus valymas fluorido turinčia pasta bent du kartus per dieną ir tinkamas mitybos režimas; kita dalis atliekama odontologo kabinete - dantys apžiūrimi, jei reikia nuvalomi, aplikuojamas didesnės koncentracijos fluoridas, parenkamos individualios burnos priežiūros priemonės namuose, atsakoma į tėvų klausimus. Visada stengiuosi tėvams parodyti praktiškai, kaip atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. kaip savo didelėmis rankomis išvalyti mažyčius vaikų tarpdančius su siūlu.

Pieniniai dantys juk ne nuolatiniai, jeigu vaikas skausmo nejaučia – ar vis tiek reikia užsiimti jų gydymu?

Žinojimas, kad pieniniai dantys tam tikru metu iškris, nepakeičia fakto, kad jie tokie patys kaip ir nuolatiniai: turi emalį, dentiną ir nervą viduje. Juos taip pat veikia vaikų valgomi angliavandeniai ir burnoje gyvenančios kariesą sukeliančios bakterijos.

Karieso pažeistus pieninius dantis gydyti būtina, nes negydant juos skauda; negydoma infekcija kanalais gali nukeliauti į aplink dantį esantį kaulą ir pažeisti po pieniniu dantimi esančią nuolatinio danties užuomazgą. Tokiu atveju dažnai tenka gelbėti nuolatinio danties užuomazgą ir tokį stipriai pažeistą ar supūliavusį pieninį dantį šalinti. Na, o per anksti pašalinus pieninį dantį, yra tikimybė, kad sąkandis formuosis taip, kad ne visi nuolatiniai dantys jame tilps, t.y. atsiras nuolatinių dantų susigrūdimas.

Kaip dažnai vaiką reikia vesti pas odontologą?

Profilaktinių vizitų intervalai paskiriami individualiai. Tačiau jie turėtų būti ne rečiau kaip kas 6 mėnesius - du kartus per metus. Esant didelei karieso rizikai su mažaisiais pacientais matomės ir kas 2-4 mėnesius.

Kokios procedūros yra privalomos?

Privalomi yra tikriausiai tik profilaktiniai patikrinimai sveikatos pažymoms į darželius ir mokyklas. Tačiau žiūrint į praktinę pusę, manau, privalu gydyti karieso pažeistus pieninius ir nuolatinius dantukus, kad būtų išvengta skausmo ir komplikacijų. Taip pat su tėvais aptariame profilaktines procedūras ir esant reikalui jas atliekame, pvz. padengiame krūminius dantis silantais. Tai yra valstybės finansuojama profilaktikos programa 6-14 metų vaikams. Esant padidėjusiai karieso rizikai taikome vietines fluorido aplikacijas - tai tarsi remineralizuojanti, stiprinanti dantis kaukė. Kiekvienam vaikui gydymas, profilaktikos priemonės ir procedūros yra parenkamos individualiai atsižvelgiant į karieso rizikos laipsnį ir galimybę susitarti su vaiku.

Tikriausiai ne vieni tėvai pastebi, jog vaikams ant dantų atsiranda baltos dėmės. Gydytoja, nuo ko jos atsiranda?

Baltų dėmių priežasčių gali būti ne viena. Praktikoje dažniausiai pasitaiko pradinio karieso, fluorozės, emalio hipoplazijos dėmės. Balta dėmelė dažniausiai reiškia, kad paviršinis emalis yra lygus, o po juo esantis emalis - porėtas, silpnesnis. Prasčiau prižiūrint dantis su baltomis dėmėmis, yra tikimybė, kad tas plonas paviršinis emalio sluoksnis sutrupės, įgrius ir atsiras skylutė, kurioje kaupsis maisto likučiai, apnašos, dauginsis bakterijos ir dantis ims gesti vis labiau.

Kaip išvengti šių dėmių?

Kaip išvengti karieso jau aptarėme, t.y. kruopštus dantų valymas, tinkamas mitybos režimas ir reguliarūs vizitai pas odontologą. Emalio hipoplazijos, dantų fluorozė atsiranda dėl įvairių išorės ir vidinių veiksnių besiformuojant danties užuomazgai ir dažniausiai pasimato vos tik jam išdygus. Ne visus veiksnius mes galime kontroliuoti. Pasaulyje sparčiai populiarėja baltų dėmių gydymo metodas ICON sistema. Specialia technologija be jokio gręžimo dėmelės infiltruojamos kompozitu, t.y. plomba. Šis gydymo metodas ne tik uždaro tas silpno emalio poras, sustabdo pradinį kariesą, bet ir pagerina dantų estetiką - baltos dėmės išnyksta. Estetika šiuo atveju irgi svarbi, nes šios dėmės dažniausiai stebimos ant priekinių dantų. Dažnai jos atsiranda ir po ortodontinio gydymo breketais.

Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9:30, per žiūrimiausią televiziją TV3!