Širdies ligos visada buvo ir vis dar yra labai aktuali ir skaudi tema. Lietuvoje, kiekvieną valandą, maždaug vienas žmogus patiria insultą. Dažniausia to priežastis – prieširdžių virpėjimas. „Sveikata.lt“ laida kviečia susipažinti su prieširdžių virpėjimu ir spėti laiku pasirūpinti savo sveikata.
Nekaltas virpesys ar rimtas sutrikimas?
Norėdami žinoti kaip apsisaugoti nuo širdies ligų, pirmiausia reikia suprasti, kaip mechaniškai pasireiškia liga ir kodėl ji tokia pavojinga. Įprastai, sveika žmogaus širdis susitraukia ir atsipalaiduoja reguliariai. Už tai yra atsakingos tam tikros ląstelės, audiniuose suformuojančios sistemą, skleidžiančią elektrinius signalus. Taip yra sukeliami širdies susitraukimai ir pumpuojamas kraujas. Atsiradus prieširdžių virpėjimui, išsiderina ritmingas darbas. Pasidaro itin svarbi kairiojo prieširdžio veikla. Ši dalis turi tam tikrą apendiksą, vadinamą ausyte. Apendikse kaupiasi kraujas ir tam, kad jis išbėgtų, reikalingas ritmingas prieširdžio susitraukimas. Atsiradus virpesiams, prieširdis iš viso nesusitraukia, kraujas esantis ausytėje gali sukrešėti ir jeigu jis neišteka iš ausytės vieną ar dvi paras, insulto rizika padidėja net 5-6 kartus.
Kada verta sunerimti?
Iš tiesų prieširdžių virpėjimo priežastys dažnai nėra aiškios. Kartais tai gali būti įgimtos širdies ydos pasekmė arba širdies struktūros pažeidimai dėl infarkto, ar širdies vožtuvo problemų. Susipažinkite su keliais faktoriais, kurie padidina riziką susirgti:
Kontroliuojami faktoriai:
· Didelis kofeino vartojimas;
· Rūkymas;
· Antsvoris;
· Piktnaudžiavimas alkoholiu;
· Aukštas cholesterolis;
· Aukštas kraujo spaudimas;
· Širdies ligos;
· Fizinio krūvio stoka;
· Kai kurie vaistai.
Taip pat yra ir nekontroliuojamų faktorių:
· Įgimtos širdies ligos;
· Vyresnis amžius;
· Šeimos istorija.
Nustačius prieširdžių virpėjimą yra labai svarbu išsiaiškinti jo priežastis – tam, kad būtų galima jas pašalinti.
Dažnas nuovargis – irgi gali byloti apie prieširdžių virpėjimą
Prieširdžių virpėjimo simptomai gana aiškūs. Užklupus ūmiam virpėjimui, galima fiziškai justi neritmišką pulsą. Fizinis krūvis staiga pasidaro nemenku iššūkiu, pacientas gali pradėti dusti vos įveikęs kelias laiptų pakopas. Kartu su neritmingu pulsu išpila prakaitas, užklumpa nerimas, nes žmogaus organizmas suvokia, kad kažkas negerai su širdimi. Gali prasidėti net galvos svaigimas, atsirasti sąmonės praradimo momentų.
Tačiau patys pavojingiausi simptomai yra tie, kurie nejuntami, arba ignoruojami. Pastebėjus, kad dažnai jaučiatės pavargę, dūstate, turėtumėte būtinai kreiptis į gydytojus ir atlikti elektrokardiogramą. Tikėjimas, kad „širdies permušimai“ praeis savaime, gali atnešti labai liūdnas pasekmes.
Vaistas ar nuodas?
Jau daugiau kaip septyniasdešimt metų gydytojai lenkia galvas prieš varfariną – vaistą, mažinantį kraujo krešėjimą ir tuo pačiu insulto riziką. Tačiau šio vaisto skyrimui yra reikalingi reguliarūs ir labai išsamūs tyrimai. Kadangi pats vaistas reikšmingai sąveikauja su paciento mitybos įpročiais bei kitais vartojamais vaistais, labai svarbu nustatyti tinkamą dozę, kad ji nebūtų pražūtinga. Per mažas vaisto kiekis praranda veiksmingumą, kraujas neskystinamas ir vaistas vartojamas visiškai be reikalo – pacientui jis nei kiek nepadeda. Per didelė dozė gali taip suskystinti kraują, kad gresia net mirtinas nukraujavimas.
Šiuo sudėtingu žmonijai metu yra itin sunku užtikrint reguliarius ir tikslius tyrimus – sveikatos sistema perkrauta naujais, todėl sergantieji prieširdžių virpėjimu, lieka nuošaly. Tačiau mokslas žengia į priekį ir šiandieną jau turime naujuosius peroralinius antikoaguliantus. Jų skyrimas daug paprastesnis, dozės nustatymas taip pat, kadangi šie vaistai nesąveikauja su paciento vartojamais vaistais bei kasdieniniais įpročiais.
Kad vaistai veiktų veiksmingai, privaloma kreiptis vos pajutus pirmuosius, anksčiau nejaustus simptomus. Laiku nustačius prieširdžių virpėjimą, ženkliai sumažinsite pačios blogiausios komplikacijos – insulto – riziką.
Sekmadienį, 9 val. ryte per TV3 laida „Sveikata.lt“. Nepamirškite įsijungti, klausykite patarimų ir likite sveiki!
Vienas britų žurnalas yra paskelbęs atlikto eksperimento duomenis, kurio metu nustatyta, kad moteris, gyvenusi 50 metų santuokoje su knarkiančiu vyru, praranda 4-erius metus miego.
Kitas faktas
Komentarai