Specialistai turi gerų žinių trumparegiams: jums nebūtina visą likusį gyvenimą nešioti akinius

Partnerio turinys
Šis turinys inicijuotas projekto partnerio
Specialistai turi gerų žinių trumparegiams: jums nebūtina visą likusį gyvenimą nešioti akinius

Refrakcijos sutrikimai – itin dažna problema. 2020 metų Higienos instituto duomenimis, trumparegystės diagnozė patvirtinta daugiau nei 50 tūkst. gyventojų. Ne paslaptis, jog su šiuo sutrikimu žmonės linkę susitaikyti ir prie jo priprasti. Tačiau specialistai turi gerų žinių – jums nebūtina visą likusį gyvenimą nešioti akinių arba kontaktinių lęšių. Šiuo metu inovatyvios operacijos lazeriu yra plačiai prieinamos ir atliekamos ne tik privačiose įstaigose, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Akių ligų klinikoje. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums interviu, su Kauno klinikų gydytoja oftalmologe Indre Matulevičiūte, kuri sutiko išsamiai papasakoti apie šias operacijas.

 

Gydytoja, žmonių, nešiojančių korekcinius akinius iš tiesų yra labai daug. Ar galite šiek tiek plačiau papasakoti apie refrakcijos sutrikimus, kurie kankina tokią didelę visuomenės dalį?

 

Reikėtų pradėti nuo žodžio „refrakcija“ – tai yra laužiamoji geba. Todėl refrakcijos sutrikimai skirstomi pagal į akį krentančių spindulių susikirtimo vietą – prieš tinklainę ar už tinklainės.. Jeigu spinduliai, sklindantys iš šviesos šaltinio, susikerta prieš tinklainę, tokia refrakcijos yda vadinama trumparegyste, ir tokie žmonės gerai mato iš arti, o norėdami gerai matyti toliau esančius objektus, turi naudoti optinės korekcijos priemones. Jeigu spinduliai susikerta už tinklainės, tuomet tokie žmonės akomoduodami (įtempdami akis) gali šiek tiek geriau matyti į tolį, bet susiduria su sunkumais žiūrėdami į objektus, esančius arti. Tokia refrakcijos yda yra vadinama toliaregyste. Trečioji refrakcijos yda astigmatizmas, kai skirtingose akies, kaip optinės sistemos, ašyse, spinduliai yra laužiami skirtingai, šviesa apskritai negali susifokusuoti viename taške, todėl šiai refrakcijos ydai koreguoti reikia cilindrinių akinių arba torinių kontaktinių lęšių ir tokie žmonės jokiu atstumu negali matyti ryškiai, nenaudodami optinės korekcijos priemonių.

 

O kokio amžiaus žmonės gali susidurti su šiomis ligomis? Ar tai aktualu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams?

 

Po gimimo paprastai žmonės būna toliaregiai. Su amžiumi toliaregystės paplitimas mažėja ir mokykliniame amžiuje dažniausia refrakcijos ydų jau yra trumparegystė. Šios refrakcijos ydos rizikos veiksniai yra daugialypiai. Šeimoje tėvams ar seneliams pasireiškusi trumparegystė, ilgalaikis darbas iš arti, per trumpas buvimas lauke gali didinti trumparegystės pasireiškimo riziką.

 

Kokie yra problemos sprendimo būdai? Kiek žinoma, dabar yra daugiau nei vienas būdas pakoreguoti regą? Gydytoja, papasakokite plačiau.

 

Kalbėdami apie refrakcijos ydų korekciją lazeriu, dažniausiai kalbame apie plačiausiai paplitusius metodus, kuriems reikalingas eksimerinis lazeris – LASIK ir fotorefrakcinę keratektomiją. Eksimerinio lazerio pagalba nugarinamas tam tikras ragenos audinio kiekis, kad būtų iškoreguota refrakcijos yda. Operacijų tipai skirami pagal ragenos paruošimą prieš eksimerinio lazerio naudojimą. Atliekant LASIK tipo operaciją suformuojamas lopelis, kuris atkeliamas ir gilesniuose sluoksniuose ragena veikiama eksimeriniu lazeriu, po to lopelis grąžinamas atgal į pirminę poziciją. Lopelio formavimui gali būti naudojamas femtosekundinis lazeris ar specialūs įrenginai vadinami mikrokeratomais. Atliekant fotorefrakcinę keratektomiją pašalinamas tik paviršinis ragenos sluoksnis epitelis ir po juo atliekamas ragenos audinio nugarinimas. Epitelis gali būti pašalinamas mechaniškai arba tuo pačiu eksimeriniu lazeriu. Kadangi epitelis atgal negali būti uždedamas, ragenos gijimas užtrunka keletą dienų ir tuo metu reikia nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį.

 

Turime tokią nusistovėjusią nuomonę, jog valstybinės ligoninės ir naujos technologijos – du dalykai, niekaip netelpantys į vieną sakinį. Gydytoja, galbūt galėtumėte paneigti šį mitą?

 

Noriu pasidžiaugti, kad Kauno Klinikose šiuo metu naudojame visas pasaulyje naudojamas šiuolaikines technologijas. Refrakcijos ydų korekcijai naudojami femtosekundinis ir eksimerinis lazeris taip pat yra naudojami Kauno klinikose.

 

Žmonės vengia akių korekcijos lazeriu, dėl dažnai girdimos informacijos apie rizikas. Sakykite gydytoja, kokios jos yra?

 

Refrakcijos ydų korekcijos, kaip ir visos kitos operacijos, gali turėti tam tikrų komplikacijų nors jos pasitaiko retai. Siekdami išvengti komplikacijų atliekame detalų akių ištyrimą prieš operaciją, skiriame pooperacinį gydymą lašais, pateikiame pacientams pooperacinio režimo rekomendacijas.

 

O sakykite ar visiems, turintiems refrakcijos sutrikimus, galima atlikti šią operaciją?

 

Apibendrintai teigti, kad ši operacija yra galima visiems be išimties sudėtinga. Medicinoje absoliučių teiginių nebūna, bet dažniausiai galima parinkti operacijos metodą priklausomai nuo paciento akies būklės, gyvenimo būdo ir profesijos.

 

Laida „Sveikata.lt“ – kiekvieną šeštadienį, 9 val. 30 min. per TV3!

Komentarai