Ašarų aparato ligos sudaro 6—10% visų akių ligų. Tai gali būti įgimta patologija, uždegimas, sužeidimas, sumušimas, nudegimas, augliai.

Ašarų aparato ligos skirstomos į ašarų liaukų ligas ir ašarų aparato nutekamosios dalies ligas.
Ašarų liaukų ligoms priskiriama: ašarų liaukos anomalija, ašarų liaukos uždegimas, Sjogreno sindromas, navikai. Liaukų anomalija – tai neišsivysčiusi, nepakankamai susiformavusi liauka. Dar gali būti ptosis (nukritęs viršutinis vokas). Nepakankamai išsivysčiusi ašarų liauka neišskiria tiek ašarų, kiek reikia normaliai akiai arba išskiria per daug. Tuomet akys nuolat ašaroja. Šiuo atveju reikia stengtis sumažinti ašarų sekreciją. Ašarų liaukos uždegimas (dakriodentitas) gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminį uždegimą sukelia bakterinė arba virusinė infekcija. Kartais jis gali būti kaip persirgtos kiaulytės, gripo, anginos ar kitos infekcinės ligos komplikacija. Dažniausiai juo serga vaikai ir jauni žmonės. Lėtinis uždegimas būna sergant infekcine liga (pvz., tuberkulioze, sifiliu) arba susergama neišsigydžius ūminio uždegimo. Sjogreno sindromas – tai autoimuninė liga, pažeidžianti išorinės sekrecijos liaukas. Jis pasireiškia akių sausumu. Dažniau serga moterys poklimakteriniu laikotarpiu. Navikai – ašarų liaukų gerybiniai navikai – angioma (nepiktybinis navikas, išsivystantis iš kraujagyslių arba limfagyslių), adenoma (nepiktybinis liaukinio epitelio auglys, vadinamas išauga) ir limfangioma (gana reta limfinės sistemos anomalija, savo išvaizda primenanti minkštą gerybinį naviką, kuris dažniausiai sukelia funkcines ir kosmetines problemas. Tai įgimtas defektas, netaisyklingas kraujagyslių išsivystymas, dėl kurio užsikemša limfinė sistema ir po oda susidaro skysčio burbuliukai). Piktybiniai navikai dažniausiai esti mišrūs. Retai formuojasi sarkoma arba karcidoma.
Ašarų aparato nutekamosios dalies ligoms priskiriama: ašarinės akutės atvirtimas (dažniausiai įgijama sergant lėtiniais alerginiais akies junginės ir voko uždegimais, esant surandėjusiems vokams, senatviniam vokų suglebimui. Akis ašaroja, nes ašarinė akutė nepasineria į ašarų ežerą ir nesugeria ašarų), nesusiformavusi ašarų akutė (dažniausiai tai įgimta anomalija, nors gali užakti ir susižeidus, nudegus), ašarinės akutės susiaurėjimas ir ašarų kanalėlio susiaurėjimas (atsiranda dėl uždegimų, svetimkūnių, sužeidimų. Dažniausiai susiaurėja kanalėlio pradžia, ašaros nenuteka jiems skirtais kanalais todėl ašarojama), ištekamojo ašarinio latako susiaurėjimas (atsiranda dėl lėtinės slogos, nosies gleivinės uždegimo, traumų. Dažniausiai susiaurėja ties anga į nosį), ašarų kanalėlio uždegimas (gali būti lėtinis ir ūmus. Lėtiniu susergama, kai susiaurėja arba užanka ašarų latakas. Maišelyje susilaiko sekretas ir pamažu maišelio sienelės išsitempia. Skaidrus maišelio skystis virsta gleivingu, pūlingu. Akys traiškanoja ir ašaroja. Ūmiu dažniausiai serga vyresni žmonės. Susergama patekus infekcijai) ir navikai (dažniausiai būna gerybiniai – papiloma, melanoma).

Šviesos baimė
Regos sutrikimas
Dažnas mirksėjimas
Ašarojimas
Akių skausmas
Akių sausumas
Akių patinimas
Akių paraudimas
Akių niežėjimas
Išskyros iš akių

Ašaros atlieka daugelį svarbių funkcijų. Jos drėkina ir maitina rageną ir junginę, jose esantys antikūniai kovoja su bakterijomis ir virusais, patenkančiais į ašarų skystį. Taip pat ašaros pašalina svetimkūnius ir negyvas ląsteles, sulėtina vandens garavimą ir stabilizuoja ašarų plėvelę. Ašaras gamina ašarų liaukos. Per ašarų nutekamąją dalį ašaros subėga į ašarų kanalėlius, o jais nuteka į šalia esantį ašarų maišelį. Iš čia ašaros per ašarinį nosies lataką nuteka į nosį ir išgaruoja. Dažniausiai ašarų aparato pakitimai pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra.
Sergant ašarų liaukos uždegimu, vokas patinsta, parausta, spaudžiant skauda, voko plyšys pasidaro panašus į gulsčią S raidę, akies obuolio judesiai tampa suvaržyti, patinsta akies obuolio junginė, skauda galvą, dažnai pakyla temperatūra, padidėja pažandžių limfmazgiai. Padidėjusi ašarų liauka gali supūliuoti ir prakiurti.
Sjogreno sindromo atveju ligoniams skauda akis, jie junta krislą akyje, burna džiūsta, sunku nuryti maistą, sumažėja ašarų sekrecija. Ašarų liaukos iš pradžių padidėja, o vėliau jos atrofuojasi. Ant junginės ir ragenos atsiranda tąsaus sekreto. Daugeliui ligonių pasireiškia reumatoidinis artritas. Liga tęsiasi ilgai.
Atsiradus navikams, akis dažniausiai pasistumia į nosies pusę, žemyn ir į priekį. Akies obuolio judesiai tampa riboti, ligoniui gali dvejintis, užčiuopiamas neskausmingas darinys ašarų liaukos srityje, rentgeno nuotraukoje matoma pritemusi akiduobė, kompiuterinės tomografijos metu matyti išplitęs auglys.
Sergant ašarų aparato nutekamosios dalies ligomis, pagrindiniai simptomai yra šie: ašarojimas, akys paraudę, vokai paburkę, atsiranda pūlingų išskyrų, traiškanų, skauda galvą, gali pakilti kūno temperatūra.

Ašaros atlieka daugelį svarbių funkcijų. Jos drėkina ir maitina rageną ir junginę, jose esantys antikūniai kovoja su bakterijomis ir virusais, patenkančiais į ašarų skystį. Taip pat ašaros pašalina svetimkūnius ir negyvas ląsteles, sulėtina vandens garavimą ir stabilizuoja ašarų plėvelę. Ašaras gamina ašarų liaukos. Per ašarų nutekamąją dalį ašaros subėga į ašarų kanalėlius, o jais nuteka į šalia esantį ašarų maišelį. Iš čia ašaros per ašarinį nosies lataką nuteka į nosį ir išgaruoja. Dažniausiai ašarų aparato pakitimai pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra.
Sergant ašarų liaukos uždegimu, vokas patinsta, parausta, spaudžiant skauda, voko plyšys pasidaro panašus į gulsčią S raidę, akies obuolio judesiai tampa suvaržyti, patinsta akies obuolio junginė, skauda galvą, dažnai pakyla temperatūra, padidėja pažandžių limfmazgiai. Padidėjusi ašarų liauka gali supūliuoti ir prakiurti.
Sjogreno sindromo atveju ligoniams skauda akis, jie junta krislą akyje, burna džiūsta, sunku nuryti maistą, sumažėja ašarų sekrecija. Ašarų liaukos iš pradžių padidėja, o vėliau jos atrofuojasi. Ant junginės ir ragenos atsiranda tąsaus sekreto. Daugeliui ligonių pasireiškia reumatoidinis artritas. Liga tęsiasi ilgai.
Atsiradus navikams, akis dažniausiai pasistumia į nosies pusę, žemyn ir į priekį. Akies obuolio judesiai tampa riboti, ligoniui gali dvejintis, užčiuopiamas neskausmingas darinys ašarų liaukos srityje, rentgeno nuotraukoje matoma pritemusi akiduobė, kompiuterinės tomografijos metu matyti išplitęs auglys.
Sergant ašarų aparato nutekamosios dalies ligomis, pagrindiniai simptomai yra šie: ašarojimas, akys paraudę, vokai paburkę, atsiranda pūlingų išskyrų, traiškanų, skauda galvą, gali pakilti kūno temperatūra.

Nustatant ligą, pirmiausia įvertinami paciento skundai, ligonis apžiūrimas (pav. apžiūrint galima pastebėti ar ašarinė akutė atvirtusi, ar ji nesusiformavusi, ar susiaurėjusi). Jei neužtenka tik apžiūros, galima diagnozuoti atsargiai zonduojant zondu, praplaunant. Reikalui esant atliekami funkciniai mėginiai, rentgeno nuotraukos, kompiuterinė tomografija.