Egzema – neužkrečiamas, dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, kuris pasireiškia įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Ją sukelia įvairūs dirgikliai, dažniausiai darbe ir buityje naudojamos cheminės medžiagos, kosmetikos priemonės, kai kurie išoriškai vartojami vaistai, augalai ir mikrobai.

Paprastai egzema suserga turintieji įgimtą polinkį, tie, kurių giminėje kas nors sirgo šia liga arba kurių oda labai sausa ir susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Egzema gali susirgti visų psichologinių tipų žmonės. Ja susergama dėl padidėjusio odos jautrumo, dėl kurio išsivysto lėtinės uždegiminės reakcijos. Dėl to atsiranda niežėjimas ir pleiskanojimas. Įvairūs aplinkos veiksniai (pavyzdžiui, augalai, vaistai, metalai, plastmasės, kosmetika, dažai, skalbimo priemonės arba maisto produktai, cheminės medžiagos, šaltis ir net šaltas, kalcio turintis vanduo) gali skatinti egzemos atsiradimą, dar labiau sudirginti odą ir pabloginti būklę. Egzemos paūmėjimą taip pat sukelia stresas. Kartais egzema atsiranda savaime – tokia trunka ilgai, prastai gyja.

Odos įtrūkimai
Odos šlapiavimas
Odos žaizdelės
Odos nukasymai
Pūslelės ant odos
Odos niežėjimas
Odos bėrimas
Odos sustorėjimas
Odos mazgeliai
Odos pleiskanojimas

Egzema yra dažniausiai pasitaikanti uždegiminio pobūdžio epidermio liga, kuriai būdingas odos niežėjimas. Ji dažniausiai pažeidžia dirginamas odos vietas. Sergant ūmine egzema, oda parausta, joje iškyla smulkių mazgelių, pūslyčių. Pažeistas vietas peršti, niežti. Pūslytėms pratrūkus, susidaro ryškiai raudonų, šlapiuojnčių erozijų. Vėliau erozijos apsitraukia šašais, kuriems nukritus, oda smarkiai pleiskanoja. Poūmės egzemos požymiai tokie patys, tik ne tokie ryškūs. Sergant lėtine egzema, oda sustorėja, sugrumba, įgyja melsvai raudoną atspalvį, pleiskanoja, išryškėja jos reljefas. Po to, kai viršutinis odos sluoksnis nusitrina, po juo lieka skausmingi odos įtrūkimai ir raukšlės. Trunka keletą mėnesių ar metų. Nesigydant šia egzemos forma galima sirgti nenusakomai ilgai.
Kartais kurį laiką liga gali išnykti visiškai.

Dažniausios egzemos komplikacijos – pūlinys, rožė, limfagyslių, limfmazgių uždegimas.
Egzema (atopinis dermatitas) yra lėtinė odos liga, kuriai būdingas niežintis ir pleiskanojantis bėrimas. Dėl dažno kasymo ar netinkamos priežiūros pradinis bėrimas gali komplikuotis, įnešus kenksmingų bakterijų, gali atsirasti pūlinukų, prasidėti šlapiavimas.

Egzemos gydymas ilgas ir sunkus, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo atkaklumo. Gydant pirmiausia reikia nustatyti ir pašalinti ligą provokuojantį dirgiklį. Po to niežuliui ir uždegimui sumažinti vartojami nelabai stiprūs kortikosteroidų tepalai, sisteminiai antihistamininiai preparatai. Dažnai naudojami sudėtiniai tepalai, turintys įvairių specialių medžiagų ir priedų.
Pastaruoju metu egzemai gydyti pradėti vartoti naujos klasės vaistai, vadinami vietiniais imunomoduliatoriais. Jie neturi kortikosteroidų.
Išdžiūvusi oda blogina padėtį, todėl reikia vengti ilgesnio kontakto su vandeniu, naudoti mažiau muilo (ypač kenkia agresyvūs baktericidiniai muilai). Nušluosčius odą, reikia kuo greičiau pasitepti drėkinamuoju kremu. Šlapiuojančias sritis galima tepti specialiais kremais, dėti drėgnus tvarsčius. Reikia vengti alergizuojančio maisto ir aplinkos alergenų, tokių kaip vilna ir lanolinas.
Anksčiau gydant šią ligą buvo naudojami ultravioletiniai spinduliai. Dabar jie nebenaudojami išvis. Fizioterapija veiksminga tik esant sunkioms lėtinės egzemos formoms. Ūmios arba paūmėjusios egzemos atveju šios terapijos geriau atsisakyti.
Nors egzema dar nėra iki galo išgydoma liga, tačiau prityręs gydytojas šiandien gali drąsiai užtikrinti pacientą, kad net sunkiausiais, lėtiniais, atvejais galima kontroliuoti ligą. Ūmi egzemos forma praeina per 2–3 mėnesius. Jeigu liga užsitęsia ir dar labiau paūmėja, negydoma praeina per šešis mėnesius. Jeigu liga tampa lėtine, ji yra neišgydoma.

Profilaktiką plačiąja prasme reikia pradėti nuo gimimo: nustatyta, kad po gimimo natūraliai maitinti kūdikiai suaugę rečiau serga tokiomis ligomis. Be to, maitinančiai motinai reiktų vengti alergizuojančių produktų, pirmiausiai – natūralaus karvės pieno.

Jei žmogus įtaria, kad susirgo egzema, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją.
Atidžiai apžiūrėjus ir įvertinus išbėrimus, nustatoma, kokio tipo egzema sergama. Esant reikalui, gali būti paskirtas odos reakcijos tyrimas.