Fibromialgija – tai reumatinė liga, kurios pagrindiniai simptomai - išplitęs skausmas ir nuolatinis nuovargis. Dažniausiai ja serga 35-55 metų amžiaus moterys.

Tikslios priežastys nėra žinomos. Ligos išsivystymą gali skatinti nervinė įtampa, fizinė ar emocinė trauma, virusinės infekcijos, miego sutrikimai, jos simptomus gali sustiprinti rūkymas, netinkami fiziniai pratimai, netaisyklinga kūno padėtis.

Raumenų skausmas
Sąnarių skausmas
Bendras nuovargis
Sutrikęs miegas
Nuotaikų kaita
Elgesio sutrikimai
Skausmingi tam tikri kūno taškai
Sausgyslių skausmas

Dažniausiai fibromialgija prasideda palengva. Trumpalaikiai, nereikšmingi skausmai, kuriuos jaučiame kiekvienas, kai kuriems žmonėms dėl neaiškių priežasčių tampa pastovūs, lėtiniai. Nuolatos jaučiamas skausmas sukelia raumenų įtempimą, sutrikdo miegą, sukelia psichinę įtampą. Visa tai skatina raumenų nuovargį, o nuvargusius raumenis skauda dar labiau. Taip susidaro ydingas skausmo ratas – vieni veiksniai sukelia kitus, o paskutinieji sustiprina pirmuosius. Net ir pašalinus pradinę skausmo priežastį, skausmas tęsiasi toliau, išplinta. Dažniausiai skauda raumenis, sausgysles, aplink sąnarius. Skausmas būna įvairaus pobūdžio (maudžiantis, geliantis, deginantis, duriantis), intensyvumo (kartais vos juntamas, o kartais – nepakeliamas), bet nuolatinis. Dažnai skausmas stipresnis ryte arba antroje dienos pusėje. Drėgnas, šaltas oras, pervargimas, nervinė įtampa skausmą sustiprina. Skaudėti gali vieną kūno dalį ar keletą skirtingų sričių, skausmas linkęs plisti. Neretai skauda visą kūną. Gali būti skausmingi tam tikri kūno taškai. Juos jums nustatys gydytojas apžiūros metu. Tai abiejose kūno pusėse simetriškai išsidėstę minkštuosiuose audiniuose taškai, kuriuos spaudžiant jausite stiprų skausmą. Šių taškų radimas patvirtina fibromialgijos diagnozę. Ligonis jaučiasi nuolat pavargęs, nusilpęs, jam trūksta energijos, būna sunku atlikti įprastus darbus. Nuovargis pastovus ir ilgalaikis. Naktį būna sunku užmigti, miegas neramus, negilus, ligonis nakties metu dažnai prabunda, o ryte atsikelia nepailsėjęs. Net išsimiegojęs naktį ligonis jaučiasi pavargęs. Ilgainiui kyla įvairios psichologinės problemos – bloga nuotaika, liūdnos mintys, beprasmybės pojūtis, depresija arba padidėjęs dirglumas, nerimas, nervinė įtampa. Pablogėja dėmesio koncentracija, atmintis. Papildomai gali atsirasti ir kitų simptomų: rankų, kojų, veido tirpimas, šalimas, gausus prakaitavimas, keletą valandų trunkantis rytinis kūno sustingimas, panašūs į migreną galvos skausmai, spazminiai pilvo skausmai. Laikui bėgant simptomai gali kisti, tačiau bendra ligonio būklė dažniausiai išlieka gera.

Fibromialgija nesukelia grėsmingų gyvybei komplikacijų, ji netrumpina gyvenimo. Nesvarbu, kokio intensyvumo yra skausmas ir jo sąlygotas judesių apribojimas, fibromialgija niekada nesukels sąnarių deformacijų, nepažeis sąnarių judrumo.

Patariama sveikai maitintis, mažinti antsvorį. Vakare negerkite kavos ir arbatos – tai pablogina miegą, o kofeinas padidina jautrumą skausmui. Reguliariai mankštinkitės! Pradėkite nuo pasivaikščiojimo, mankštos vandenyje, švelnių pratimų rankoms ir kojoms. Pradėjus mankštintis, skausmas ir nuovargis gali laikinai sustiprėti. Neišsigąskite – tai laikina. Krūvį didinkite iš lėto, atsižvelgdami į savo simptomus. Pasitarkite su fizinės mankštos specialistu – jis parinks individualią gydomosios mankštos programą.

Kadangi minėti nusiskundimai pasitaiko sergant ir kitomis reumatinėmis, nervų sistemos, endokrininėmis ar kitomis ligomis, gali būti atliekami įvairūs tyrimai ieškant kitų ligų požymių. Kiek ir kokių tyrimų reikia atlikti, patars jūsų gydytojas. Sergančių fibromialgija visi kraujo, šlapimo, rentgeno ir kiti tyrimai dažniausiai būna normalūs. Nėra tyrimų, galinčių patvirtinti šią ligą. Fibromialgija neturi išoriškai matomų ar laboratorinių požymių. Venkite stiprių analgetikų (narkotinių analgetikų), hormoninių vaistų ar stiprių raminančiųjų – fibromialgijos atveju jie dažniausiai neveiklūs, sukelia pripratimą, daug šalutinių reiškinių. Kai kuriems ligoniams skausmus sumažina šiluma – ryte ir vakare apsiprauskite po karštu dušu ar pasikaitinkite vonioje. Kitiems, priešingai, labiau padeda šaltis – ant skausmingų sričių 10-15 minučių palaikykite pūslę su ledais. Išmokite atsipalaidavimo pratimų.