Gimdos gleivinės hiperplazija – tai gimdos gleivinės išvešėjimas dėl sutrikusios lytinių liaukų funkcijos. Kai kurios jos rūšys laikomos priešvėžine būkle ir gali pereiti į gimdos gleivinės vėžį.

Gimdos gleivinės hiperplazija dažnesnė moterims, turinčioms šių rizikos veiksnių:

vėliau prasidėjo pirmosios mėnesinės ir menopauzė;
vėlai pradėjo lytinį gyvenimą arba visai lytiškai nesantykiavo;
nebuvo nėščios;
neišnešiodavo arba nutraukdavo nėštumą;
gimdė tiktai vieną kartą;
ilgai vartojo grynų estrogenų preparatus;
serga dideliu nutukimu ar arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu, gerybiniais gimdos navikais (miomomis), estrogenus produkuojančiais kiaušidžių navikais, storosios žarnos vėžiu.

Gimdos gleivinės hiperplazija gali sirgti tiek jaunos vaisingo amžiaus, tiek pagyvenusios moterys, klimakteriniu laikotarpiu. Pagrindinė šios būklės priežastis – padidėjęs moteriškų lytinių hormonų – estrogenų – kiekis kraujyje. Sutrikus hormonų pusiausvyrai, kiaušidėse per pirmąsias 7-8 ciklo dienas iki ovuliacijos subręsta keli folikulai, tačiau, ovuliacijai neįvykus, ilgai tokie ir išlieka (persistuoja), kiaušidėse nesusidaro progesteroną išskiriantis geltonkūnis. Todėl išvešėjusi gimdos gleivinė negali pereiti į sekrecijos fazę, t.y., normaliai atsiskirti mėnesinėms būdingai gimdos gleivinei.

Nutukimas
Kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų
Ilgai trunkančios mėnesinės
Gausios mėnesinės
Mažakraujystė

Reprodukcinio amžiaus moterys skundžiasi gausiomis ir ilgai trunkančiomis mėnesinėmis arba acikliniais nereguliariais kraujavimais iš gimdos. Tokioms moterims menopauzė prasideda vėliau. Tada gali atsirasti ilgesnių aciklinių kraujavimų, išryškėja nutukimas, cukraligė, sumažėja skydliaukės išskiriamų hormonų kiekis (nustatoma hipotireozė). Dėl gausių kraujavimų iš gimdos, kraujyje sumažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis, atsiranda mažakraujystė (anemija). Lengvesnės formos gimdos gleivinės hiperplazija gali išnykti, regresuoti, ir lengvai pasiduoda gydymui lytiniais hormonais. Tačiau pasitaiko linkusi progresuoti forma, kuri atsparesnė gydymui lytiniais hormonais ir laikoma ikivėžine būkle.

Gimdos gleivinės hiperplazija gali pereiti į endometriumo vėžį.

Moterys, linkusios sirgti endometriumo hiperplazija, turi reguliariai tikrintis, o susirgusios – laiku gydytis. Tinkamai gydant, ligos prognozės yra palankios.

Atliekamas tyrimas per makštį, įvertinama vidinių lytinių organų būklė, gimdos dydis, konsistencija, skausmingumas, paslankumas, išskyrų pobūdis ir gausumas, ieškoma galimų kiaušidžių ir gimdos navikų.
Transvaginalinės echoskopijos arba ultragarsinio tyrimo per pilvo sieną metu išmatuojamas gimdos gleivinės (endometriumo) storis.
Svarbiausias tyrimo ir kartu gydymo būdas yra histeroskopija (gimdos ertmės apžiūrėjimas iš vidaus pro specialų optinį prietaisą – histeroskopą) ir gimdos ertmės išgrandymas bei gautos medžiagos histologinis tyrimas. Tokiu būdu ne tik sustabdomas kraujavimas iš gimdos, bet nustatoma tiksli diagnozė ir tolesnio gydymo kryptis. Ši procedūra atliekama ligoninėje, taikant bendrąją intraveninę nejautrą, ir trunka trumpai (10-15 min).
Pagalbinis tyrimo būdas yra gimdos gleivinės aspirato citologinis tyrimas. Tai gimdos gleivinės dalies išsiurbimas specialiu šiaudeliu, įkištu pro gimdos kaklelio kanalą į gimdos ertmę, taip pat atliekamas nuskausminus, bet ne ligoninėje, o dažniausiai Moterų konsultacijoje ambulatorinėmis sąlygomis.
Tiriamas hormonų kiekis kraujyje skirtingų menstruacinio ciklo fazių metu.
Matuojama bazinė temperatūra.