Gripas yra labai užkrečiama, epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga intoksikacija ir katarinis kvėpavimo takų uždegimas.

Gripą sukelia virusas (lot. Myxovirus influenza), kuris pagal savo struktūrą gali būti 3 tipų: A, B, C. Virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių. Imunitetas persirgus gripu susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Net nežymiai pakitusi viruso struktūra gali būti gripo epidemijos priežastimi. Gripas greitai plinta, per trumpą laiką užsikrėsti gali didelis žmonių skaičius. Žmogaus imlumas gripo virusui yra labai aukštas. Užsikrečiama nuo sergančiojo, kuris platina virusą oro lašeliniu būdu 5-7 dienas nuo susirgimo pradžios. Per gripo epidemiją, dažniausiai rudenį ir žiemą, perserga daug žmonių, tačiau virusai neišnyksta ir tarpepideminiu laikotarpiu. Jie užkrečia nesirgusius, ypač imlius vaikus. Paprastai vaikų sergamumas gripu kiek atsilieka nuo suaugusiųjų epidemijos piko. Epidemijos kartojasi kas 2-5 metai, kai labai pakinta viruso struktūra, padaugėja imlių žmonių.

Sąnarių skausmas
Raumenų skausmas
Karščiavimas
Apetito stoka
Sausas kosulys
Akių paraudimas
Galvos skausmas
Sloga
Jausmas, lyg „laužytų” kūną
Šaltkrėtis

Inkubacinis laikotarpis trunka 2-5 dienas. Liga prasideda ūmiai, ligonį pradeda krėsti šaltis. Aukšta 39-40ºC temperatūra laikosi 3-4 dienas. Atrodo, kad laužo visą kūną, skauda sąnarius, raumenis, galvą, akis. Akys parausta, išryškėja jų kraujagyslės. Atsiranda sausas, varginantis kosulys, užkimsta balsas, užgula nosį. Sloguoti, atkosėti pradedama nuo 3-4 dienos. Kartais gali kraujuoti iš nosies, atsirasti kraujosruvų odoje, gleivinėse. Netenkama apetito, kartais vemiama, viduriuojama. Pulsas dažnai būna sulėtėjęs, kraujospūdis sumažėjęs. Kai karščiuoti pradedama po to, kai temperatūra normalizavosi, greičiausiai tai reiškia, kad gripas komplikavosi antrine bakterine infekcija. Ūmus ligos periodas trunka 3-7 dienas, sveikimas 7-10 dienų. Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, patenka į kraują, sukelia organizmą intoksikaciją, pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja vidaus organų veiklą, todėl trinka įvairios organizmo funkcijos, pvz., suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išskyrimas bronchuose. Susilpnėja organizmo atsparumas, todėl greitai prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri sukelia komplikacijas. Ligos komplikacijų gali atsirasti jos eigos metu ir vėliau. Visos ligos suaktyvėjimą rodančios būklės, prasidedančios vėliau kaip 7 dieną nuo gripo pradžios, vertinamos kaip kitos kilmės prisidėję infekciniai susirgimai, reikalaujantys atskiro gydymo. Nekomplikuotais atvejais visiškai pasveikstama. Nuo komplikuoto gripo galima mirti. Gripo epidemijos sunkumą apibūdina mirštamumas ne tik nuo jo, bet ir nuo kitų lėtinių ligų, kurias jis komplikuoja.

Dažniausia komplikacija yra virusinis ar bakterinis plaučių, nosies ertmių (ančių), vidurinės ausies uždegimas, lėtinių infekcinių ir neinfekcinių ligų suaktyvėjimas, paūmėjimas. Rečiau vystosi širdies raumens, smegenų, nervų uždegimas.

Gripo profilaktikai prieš kiekvieną sezoną (rudenį) naudojamos vakcinos. Pasaulinė sveikatos organizacija, atsižvelgdama į labiausiai paplitusias gripo viruso padermes, vakcinų sudėtį kasmet koreguoja. Vakcinacija ypač rekomenduojama žmonėms, kuriems yra padidėjusi rizika susirgti, susirgus išsivystyti sunkiai ligos formai, ar kuriems liga gali lengviau komplikuotis: sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukralige, lėtinėmis inkstų ligomis, asmenims, kuriems yra imunodeficitinės būklės, sveikatos apsaugos įstaigų darbuotojams. Per epidemiją gydytojai, slaugytojai, bendraujantys su sergančiaisiais turi dėvėti kaukes, dengiančias burną, nosį ir apsaugančias nuo viruso įkvėpimo. Rekomenduojama vengti žmonių susibūrimo vietų. Patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojamos, nosinės, baltiniai – virinami.

Dažniausiai gripas diagnozuojamas remiantis būdinga ligos eiga, kontaktu su sergančiuoju, klinikiniais požymiais. Yra laboratorinių diagnostinių metodų, nustatančių gripo virusą ir antikūnus prieš jį. Kraujo tyrime nustatoma, kad yra sumažėjęs leukocitų skaičius ir santykinai padaugėję limfocitų, monocitų.