Katarakta yra akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo gerai matyti. Tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių.

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu. Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Jis yra už rainelės, praleidžia ir nukreipia šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą. Kataraktos vystymuisi turi įtakos: 1. Su amžiumi susiję pakitimai – metams bėgant kinta lęšiuko struktūra, formuojasi drumstys. 2. Traumos (po akies obuolio sumušimo, sužeidimo). 3. Kai kurios ligos: cukraligė, miotoninė distrofija, lėtinis odos uždegimas, neurodermitas, sklerodermija. 4. Vaistai (kortikosteroidai, hormonai) vartojami ilgą laiką ir didelėmis dozėmis. 5. Akių ligos (glaukoma, akių uždegimai, stipri trumparegystė, atšokusi tinklainė, augliai, sutrikusi lęšiuko mityba). 6. Ultravioletiniai (ilgai dirbantiems saulėtoje vietoje), rentgeno, infraraudonieji (stiklo pūtėjams, kalviams) spinduliai. 7. Paveldimumas. 8. Įgimta katarakta pasitaiko kūdikiams, kurių motinos, nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis (kiaulyte, raudonuke, vėjaraupiais, kepenų uždegimu, poliomielitu, toksoplazmoze), vartojo kai kuriuos medikamentus, alkoholį, nikotiną, kitas toksines medžiagas, ypač pirmus tris nėštumo mėnesius.

Matomas neryškus vaizdas
Skiriama tik šviesa nuo tamsos
Sunku vairuoti automobilį
Sunku skaityti
Pamažu blogėjantis regėjimas
Akina ryški šviesa
Objektai atrodo geltoname fone
Vaizdo dvejinimasis

Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas atrodo kaip pro rūką, pacientui gali atrodyti, kad akiniai nešvarūs. Kartais matomi objektai atrodo dvigubi ar geltoname fone. Ypač gali akinti ryški šviesa. Regėjimas tampa neryškus, nes šviesa per sudrumstą lęšiuką negali patekti į tinklainę. Matymas vis blogėja, pasidaro sunku skaityti, vairuoti automobilį, galiausiai skiriama tik šviesa nuo tamsos. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta.

Progresuojant kataraktai, labai pablogėja regėjimas, kai skiriama tik šviesa nuo tamsos, gali padidėti akispūdis, susergama glaukoma. Kataraktos pašalinimo operacijų metu komplikacijos vystosi apie 5 % atvejų. Dauguma komplikacijų laiku gydant praeina greitai ir regėjimas nenukenčia. Operacijų komplikacijos: kraujavimas akies viduje, akispūdžio pakilimas, antrinė katarakta, tinklainės centrinės dalies paburkimas, tinklainės atšoka, akies vidaus uždegimas.

Sergantiems katarakta yra tiriamas regėjimas į tolį, į artį, matuojamas akių spaudimas, nustatomas periferinis regėjimas (akipločio tyrimas), spalvų juslė. Akys apžiūrimos specialiu mikroskopu, įvertinami jų priekinės dalies pakitimai, lęšiuko drumstumo laipsnis, tiriamas akių dugnas. Kai lęšiukas visai sudrumstėja, negalima nustatyti, kokių pakitimų yra akių dugne. Tokiais atvejais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.