Miežis gali būti išorinis, vidinis ir šaltasis. Išorinis miežis – tai ūminis pūlinis voko krašto riebalinės ar prakaito liaukos su blakstienos folikulu (maišeliu) uždegimas. Vidinis miežis – tai ūminis pūlinis vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas. Šaltas miežis – tai lėtinis proliferacinis (vešantis) vokų kremzlinės liaukos ir jos aplinkos uždegimas.

Dažniausiai miežis atsiranda sergant ar persirgus infekcinėmis ligomis, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Ligoniams, sergantiems cukralige, miežis gali dažnai kartotis. Išorinį ir vidinį miežį dažniausiai sukelia bakterijos (stafilokokai). Šaltas miežis atsiranda užsikimšus ir išsiplėtus vokų kremzlinės liaukos latakui ir susidarius grūdėtam audiniui bei apie jį susiformavus jungiamojo audinio kapsulei. Ligoniams, sergantiems seborėjiniu dermatitu (odos uždegimu dėl padidėjusios riebalinių liaukų sekrecijos) bei raudonaisiais spuogais, yra padidėjusi šalto miežio rizika.

Vokų skausmas
Vokų sukietėjimas
Traiškanos tarp blakstienų
Limfmazgių padidėjimas
Nežymus karščiavimas
Kietas iškilimas voke
Akių paburkimas
Akių patinimas
Akių paraudimas

Išorinis miežis prasideda ūmiai. Ligoniui skauda tam tikrą voko krašto dalį, ta vieta paburksta, parausta, tampa skausminga ir kieta. Uždegimas gretai plinta, paburksta visas vokas. Po 3-4 dienų tarp blakstienų atsiranda gelsva viršūnėlė, kuri pratrūksta į išorę, pūliai išteka ir procesas rimsta. Gali užaugti ne vienas, bet keli miežiai. Kartu gali būti lėtinis stafilokokinis blefaritas (vokų krašto uždegimas). Vidinio miežio simptomai labai panašūs į išorinio, tik miežis formuojasi užpakalinėje voko pusėje ir uždegimo vietą labiau skauda, procesas ilgiau trunka, gali padidėti paausiniai limfmazgiai, kartais pakyla temperatūra. Miežio vietoje oda paburkusi, paraudusi, junginė (plona skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų užpakalinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu) raudona, paburkusi, patinusi. Vėliau pro junginę matyti gelsvi pūliai, kurie dažniausiai pratrūksta pro ją, rečiau – pro liaukos lataką voko krašte. Šalto miežio pradžia lėta. Voke atsiranda standus, su oda nesusijęs pakilimas, oda virš jo paslanki. Iš junginės pusės matyti pilkšvai rausvas iškilimas. Dažniausiai šaltas miežis auga lėtai, bet gali kartais pasiekti ir riešuto dydį. Kai kurie miežiai paprasčiausiai išnyksta, bet dauguma turi pūlingą viršūnę, kuri pratrūksta maždaug per vieną savaitę. Pratrūkus, skausmas sumažėja. Miežis gali kartotis. Šaltas miežis gali rezorbuotis savaime. Kartais jis pratrūksta pro junginę – tuomet matyti rausvas grūdėtas audinys.

Labai sunkiais atvejais jis gali komplikuotis akies obuolį supančio puraus ląstelyno uždegimu.

Gydytojas apžiūri akis, vokų priekinį ir užpakalinį paviršius su padidinamuoju stiklu ar specialiu mikroskopu. Jei miežis dažnai kartojasi, reikia išsitirti, ar nesergate cukralige.