Pankreatitas – ūminis ar lėtinis kasos uždegimas, kurį sukelia įvairios priežastys. Esant ūminiam pankreatitui staiga žūsta kasos ląstelės, agresyvūs kasos fermentai pradeda ardyti, „virškinti“ kasą, patenka į kraują, sukeldami sisteminį (viso organizmo) pažeidimą. Lėtinio pankreatito atveju žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba ir vystosi lėtinis kasos nepakankamumas.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas yra pagrindinė lėtinio kasos uždegimo priežastis, tačiau neretai stiprus apsinuodijimas alkoholiu sukelia ir ūminį uždegimą. Viena dažniausių ūminio kasos uždegimo priežasčių yra tulžies latakų akmenligė –jos metu sutrinka kasos sulčių nutekėjimas į dvylikapirštę žarną, kasos fermentų patenka atgal į kasą ir pradeda ją virškinti, sukeldami ląstelių nekrozę (žuvimą). Ūminis kasos uždegimas rečiau išsivysto po pilvo traumų ar operacijų, kai kurių tulžies latakų tyrimo metodų (ERCP – tai endoskopinis tyrimas, kurio metu suleidžiamas kontrastas į tulžies latakus), sergant opalige (kai opa prasigraužia į kasą) ir kai kuriomis virusinėmis ligomis (parotitu, AIDS), vartojant kai kurių vaistų (azatiopriną, valproinę rūgštį, estrogenus, furozemidą ir kt.). Kartais kasos uždegimą išprovokuoja labai padidėjęs lipidų (kraujo riebalų) kiekis. Vis dėlto kai kuriais atvejais nepavyksta nustatyti kasos uždegimo priežasties. Tokiu atveju diagnozuojamas idiopatinis pankreatitas.

Kūno masės mažėjimas
Dažnas tuštinimasis
Karščiavimas
Pykinimas
Pilvo skausmas
Vėmimas
Viduriavimas
Pilvo pūtimas
Apetito trūkumas

Ūminiam kasos uždegimui būdinga staigi pradžia, stipriai išreikšti simptomai. Lėtinio pankreatito paūmėjimas primena ūminį uždegimą, tačiau nusiskundimai gali būti ir nuolatiniai, kartais sustiprėjantys. Vienas būdingiausių kasos uždegimo simptomų yra pilvo skausmas, lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje, daugiau po kairiuoju šonkaulių lanku, plintantis į kairę pusę (juosiantis), į nugarą. Skausmo intensyvumas gali būti labai įvairus. Taip pat atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito stoka, pilvo pūtimas, sergant ūminiu kasos uždegimu galimas karščiavimas. Kūno svorio mažėjimas, viduriavimas ar dažnesnis tuštinimasis riebiomis išmatomis būdingesnis lėtiniam kasos uždegimui. Kiti nusiskundimai priklauso nuo esamų komplikacijų. Ūminio kasos uždegimo eiga priklauso nuo ligos sunkumo – tinkamai gydant nesunkų pankreatitą, savijauta pagerėja per 1-2 savaites, o sunkaus kasos uždegimo atveju gydymo ir sveikimo trukmė labai užtrunka ir priklauso nuo komplikacijų, tačiau net ir skiriant tinkamą sunkaus kasos uždegimo gydymą, gana daug ligonių miršta. Lėtiniam kasos uždegimui būdingi pamažu progresuojantys simptomai ir kasos nepakankamumas, ypač jei nesilaikoma režimo (vartojama alkoholio). Vienais atvejais simptomai būna nuolatiniai, kitais – būdingi kasos uždegimo paūmėjimai, tarp kurių savijauta būna nebloga.

Ūminis kasos uždegimas gali pažeisti ir kitus organus. Gali labai sumažėti kraujospūdis, vystytis šokas, sutrikti krešėjimas, susikaupti skysčio pilvo ir/ar pleuros ertmėje, gali atsirasti kvėpavimo organų, inkstų nepakankamumas, kraujavimas iš žarnyno. Jei prie esamo kasos uždegimo prisideda bakterinė infekcija, gali susidaryti kasos pūlinys ar išsivystyti sepsis – būklė, kai bakterijų patenka į kraują, o su juo ir į kitus organus, kuriuos pažeidžia. Kasos pūlinys gali prasigraužti į šalia esančias žarnas ir sukelti jų uždegimą. Dažniausia lėtinio (rečiau ūminio) kasos uždegimo komplikacija yra pseudocistos – dėl užsikimšusių kasos latakėlių kasoje atsiranda panašių į cistas darinių, kuriuose kaupiasi skystis. Didėdama pseudocista pradeda spausti gretimus organus – tulžies latakus (todėl atsiranda gelta), dvylikapirštę žarną, skrandį (sutrinka maisto slinkimas), blužnies, kepenų venas (sutrinka jų kraujotaka). Plyšus pseudocistai gali atsirasti kraujavimas į pilvo ertmę, pilvaplėvės (pilvo ertmę dengiančio lapelio) uždegimas, skysčio susikaupimas pilve (ascitas). Ilgai sergant lėtiniu kasos uždegimu, didėja galimybė susirgti kasos vėžiu, sutrinka insulino gamyba kasoje – vystosi cukrinis diabetas.

Nevartoti alkoholio, riebaus maisto, nepersivalgyti, laiku gydyti tulžies takų akmenligę, opaligę, tinkamai gydyti ūminį kasos uždegimą ir vengti jo pasikartojimo.

Ūminiam ir paūmėjusiam lėtiniam kasos uždegimui būdingas kasos fermentų (amilazės, lipazės) padidėjimas kraujyje ir šlapime, gali būti uždegiminių kraujo pokyčių – padidėjęs leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, dažnai randamas padidėjęs gliukozės kiekis, jei spaudžiami tulžies latakai – padidėję kepenų fermentai, bilirubinas. Instrumentiniais tyrimais (echoskopija, sudėtingesniais atvejais kompiuterine tomografija) nustatoma kasos pakitimų (pūliniai, cistos, sukalkėjimai), skystis pilvo ertmėje, tulžies latakų akmenys. Tulžies ir kasos latakams įvertinti gali būti atliekama ERCP – endoskopinis tyrimas, kurio metu suleidžiama kontrasto į latakus ir atliekamos rentgeno nuotraukos. Jei yra cista, gali būti atliekama jos punkcija – nustatomos vėžinės ląstelės, bakterijos. Taip pat atliekama fibrogastroduodenoskopija – dažnai randama uždegiminių skrandžio pakitimų, kartais net ir kraujavimas.