Dauguma žmonių prisipažįsta, kad vartodami skirtingus vaistus ar kitus medikamentus net nesusimąsto apie galimą jų nesuderinamumą ir gresiančias pasekmes.
Nemažai daliai žmonių yra reikalinga konsultacija ir pagalba derinant vaistus. Spalio viduryje viename didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje pradėjo veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų, leisianti nesunkiai derinti medikamentus.
Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems keletą skirtingų vaistų, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Ne kiekvienas žino, kad vaistų nesuderinamumo sąlygotos pasekmės gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Suaugusieji ir patys ne visada ir ne visi teisingai maitinasi, o ryte į darbą išskuba nepusryčiavę. Nejučia jų pavyzdžiu seka ir vaikai. Rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė sako, kad vaikams pusryčiai ypač svarbūs. Ne mažiau svarbu ir ką vaikas pusryčiams valgo.
Pasaulyje neslopsta vegetarinės ir veganinės mitybos populiarumas, o dėl siūlomų mėsiškų patiekalų alternatyvų taip maitintis tampa vis paprasčiau. Tačiau ką reikėtų žinoti atsisakant gyvūninės kilmės produktų, kad išliktume sveiki?
Psichologų teigimu, pavyzdys, o ne žodiniai pamokymai veikia geriausiai, tačiau, net ir tai žinodami, dažniau tėvai vaikus moko žodžiais, o ne darbais.
Rudenį daugumą apimančios slogios nuotaikos priežastys skirtingos, tačiau mokslininkai sutaria, kad tai vienaip ar kitaip susiję su saulės šviesa arba, tiksliau, jos stygiumi.
Nuo šiandien Lietuvoje pradeda veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų. Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Įdiegtas sprendimas leis stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio ...
Rudenį ir žiemą ypatingai verta prisiminti, kad įvairius negalavimus galima malšinti ne tik vaistais, bet ir natūraliomis arbatomis.
Mitybos specialistai ir medikai mums nuolat primena, kad per dieną reikia išgerti mažiausiai 1,5-2 litrus vandens. Toks skysčių kiekis esą yra pakankamas normaliam organizmo funkcionavimui.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.