Prisiliečiate prie įvairių objektų ar kito žmogaus ir jus tarsi nukrečia elektra? O nusiimant kepurę net girdite, kaip plaukai kibirkščiuoja? Tai ne toks ir retas reiškinys, ypač žiemą. Dažnas kibirkščiavimas – signalas, kad aplinkoje, kurioje būnate, trūksta drėgmės, kaip ir jūsų odai bei plaukams. Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Daruli...
Veido oda – tai jūsų sveikatos veidrodis, todėl pries pradedant kovoti su šerpetojimu, reikėtų susidoroti su jo priežastimi. Tiesa ta, kad šerpetoja dažniausiai sausa oda, tačiau ši problema gali pasireikšti ir kitiems odos tipams.
Odos ir plaukų grožis labai priklauso nuo jų priežiūros. Ypač tai aktualu žiemą – juk darganoti, šalti orai kaipmat nualina ir odą, ir plaukus. Kaip tinkamai puoselėti savo grožį? Kokios priemonės – pačios efektyviausios?
Gydytojai-dermatologai žino, kad kulnų įtrūkimus sukelia pačios įvairiausios priežastys – labai didelis odos jautrumas, endokrininės sistemos problemos, avitaminozė, gastritas, cukrinis diabetas ir kt.. Sutrūkinėję kulnai – tai bėda, su kuria susiduria nemaža dalis dailiosios lyties atstovių.
Artėjant šiltajam metų laikui žmonės suskuba į kosmetologijos klinikas, kad specialistai atgaivintų pavargusią po žiemos veido odą. Žiemą, šildymo sezono metu, oda praranda drėgmę, atsiranda sausumo, tempimo jausmas, dažnai oda suskirsta, nuo šalčio gali atsirasti ir alerginės reakcijos ant rankų bei veido. Žiemą odai itin trūksta saulės, natūra...
Be sezoninių ligų, užklumpančių šaltu, vėjuotu ir drėgnu metų laiku, dažną ima kankinti ir odos problemos. Ypač – įsijautrinusi, paraudusi, sausėjanti, šerpetojanti oda. Dermatologai įspėja, kad į odos problemas nereikėtų žiūrėti pro pirštus – jos gali rodyti ir sveikatos sutrikimus.
Kaukės iš kosmetinio molio gali tapti puikia veido ir kūno odos priežiūros priemone, tačiau specialistai nerekomenduoja tokiomis procedūromis lepintis dažniau nei vieną kartą per savaitę. O kaip išsirinkti molį ir ką dar reikia žinoti?
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.