Išties nuotaikingas video: sportiškas tėvelis ir jo nė kiek ne mažiau sportiška dukrytė mankštinasi. Grynas pozityvas ir geras pavyzdys puikiai dienos pradžiai!
Vasaras – sunkus metas sporto klubams. Lankytojų ženkliai sumažėja, nes pastarieji čia mieliau ateina šaltuoju sezonu, o šiltuoju mieliau renkasi kitą, nesportinę veiklą. Pasirodo, be reikalo. Europos kultūrizmo čempionas Deividas Dubinas atskleidžia 5 priežastis, kodėl nereikėtų pamiršti sporto treniruočių ir vasarą:
Nesvarbu, kokiame „technikos ir progreso“ amžiuje mes gyvename – daugelis iš mūsų kasdien susiduria su mitais ir klaidingais įsitikinimais. Norite būti sveikesni ir gyventi kokybiškiau? Pamirškite šiuos mitus!
Rytų kultūra į mūsų pasaulį atnešė šiek tiek kitokią nei įprasta sportinę mąstyseną. Kitaip tariant, iš jų perėmėme ne vien fizinio sporto praktiką, o galimybę sportuojant sujungti kūną ir sielą.
Dar niekas nesukūrė amžinos jaunystės eleksyro, tačiau būdų išsaugoti ją ilgiau yra ne vienas. Štai keli iš jų.
Akrobatinė joga – įdomus ir gana populiarus reiškinys, apimantis tradicinę jogą ir akrobatikos elementus. Siūlome pažiūrėti šį vyro ir žmonos video – vaizdas neįprastas, bet išties užburiantis ir įkvepiantis!
Širdies operacijos – rimtas išbandymas visam organizmui, todėl būtina tinkamai pasirinkti fizinius krūvius, kad organizmas nepervargtų.
Didesnių ar mažesnių problemų su stuburu turi beveik kiekvienas žmogus, tik ne visi tai pastebi. Ir tikrai nėra ko stebėtis, nes stuburui skiriame labai mažai dėmesio: persitempiame dirbdami sode, tvarkydamiesi namus, o labiausiai – neteisingai kilnodami sunkius daiktus.
Gražesnė figūra – tikrai ne vienintelis kasdienių pasivaikščiojimų privalumas. Reguliarus vaikščiojimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, riziką susirgti antrojo tipo diabetu, taip pat stiprina kaulus ir gerina kraujotaką.
Statistika rodo: vis daugiau žmonių priauga antsvorio. Kol vieni saujom ryja liekninamąsias (ir dažniausiai ne itin veiksmingas) tabletes, kiti mina parkų takelius.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.