Stresas – kasdienis šiuolaikinio žmogaus palydovas. Ką daryti, kad naktinis poilsis būtų naudingas, miegas – gilus ir ramus, o savijauta atsikėlus – puiki?
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su partneriais pirmą kartą Lietuvoje pristatė išmaniesiems įrenginiams skirtą programėlę „Antistresiniai pratimai“. Kiekvienas, parsisiuntęs ją ir atlikęs testą, gali nusistatyti, kaip jaučiasi, gauti rekomendaciją stresui mažinti ir atlikti antistresinius pratimus.
Kasdienis skubėjimas, netikėti papildomi darbai, nerealistiški klientų reikalavimai, laiko stoka – daugelio dirbančiųjų kasdienybė. KTU viešėjęs Brėmeno universiteto mokslininkas dr. Guido Beckas teigia, jog darbe patiriamas stresas daugeliu atvejų lemia ir ankstyvą išėjimą į pensiją – su šia problema susiduriama tiek besivystančiose, tiek ekono...
Brettas Phillipsas – psichologijos dėstytojas. Savo studentams kurso pradžioje jis visada išdalina netrumpus patarimų sąrašiukus, kaip kovoti su stresu. Tokiu sąrašu socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino Alina Ramirez. Studentai iš viso pasaulio negaili jai padėkų, o 101 patarimo autoriui – komplimentų.
Atėjus rudeniui, visi grįžtame prie darbų, naujų iššūkių, padaugėja su šeima ir vaikais susijusių rūpesčių, dažną užpuola peršalimo ligos. Neišvengiamai šiuo metu padaugėja ir streso.
Jei atidžiau paanalizuotume į stresinę situaciją patekusį žmogų, pastebėtume, kaip pakinta jo kvėpavimas: jis tampa paviršutiniškas ir dažnas. Taip pat padidėja širdies susitraukimų dažnis, lenkiamųjų raumenų tonusas, t.y. sugniaužti kumščiai, sulenktos rankos, į priekį palinkęs kūnas. Tai įprasta kūno savigynos reakcija, kada susigūždami bandom...
Pasak specialistų, būtent nuo streso ir prasideda visi rimti negalavimai, todėl norint nesirgti būtina atrasti ramybę ir stiprinti imunitetą, kuris nusilpęs pats savaime dažniausiai neatsistato.
Į vaistinę skubame pačiomis jautriausiomis savo gyvenimo akimirkomis, kai sunegaluojame patys arba mūsų artimieji.
Spartėjantis gyvenimo tempas užverčia mus darbų, kuriems atlikti kartais neužtenka motyvacijos, gausa. Būtent nuolatinis skubėjimas neretai sukelia stresą. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologas doc. dr. Aidas Perminas, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. „Stresas mobilizuoja organizm...
Statistikos duomenimis nuo nemigos kenčia maždaug 30% suaugusių žmonių. Daugumoje atvejų dėl to kaltas netinkamas gyvenimo būdas: didelis tempas, sukeliantis lėtinį nuovargį ir patiriamas stresas.
40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių