Gaila, bet kai kurie garbaus amžiaus žmonės sunkiai orientuojasi ne tik erdvėje, bet ir laike. Medicinos centro „Lanthern Of Madison“ (Ohajo valstija, JAV) direktorius Jeanas Makeshas sugalvojo genialų projektą, padėsiantį Alzheimerio liga sergantiems pacientams pasijusti kaip namuose.
Pasak specialistų, būtent nuo streso ir prasideda visi rimti negalavimai, todėl norint nesirgti būtina atrasti ramybę ir stiprinti imunitetą, kuris nusilpęs pats savaime dažniausiai neatsistato.
Nuo seno žinoma tiesa, kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik fizinėmis savybėmis. Taip pat tai ir svarbus mokslinių tyrimų objektas. Ne išimtis ir medicina, kur lyčių skirtumai pasireiškia įvairių susirgimų statistikoje – rizika susirgti viena ar kita liga vyrams ir moterims yra nevienoda.
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus – čiaudulį, galvos skausmą ar slogą – dažnas puolame gerti vaistų.
Sergant norisi kuo greičiau pagyti, todėl skubame į vaistinę. Atvykus čia reikėtų akimirkai sustoti.
Keili Herrell buvo vos 3-ų, kai jai diagnozavo rimtą ligą – eksudacinę vitreoretinopatiją. Mergaitė po truputį praranda regėjimą, o operacijos (kurių ji pakėlė jau 5) tik atitolina tai, kas neišvengiama. Visiškai apakti Keili gali bet kurią akimirką, todėl jos mama stengiasi parodyti jai kaip galima daugiau pasaulio. Jos jau keliavo į Kalifornij...
Nors atrodo, kad vasarą imunitetas stipresnis savaime, rūpestingi vaistininkai pastebi paradoksą — dažnas suserga būtent šiuo metu, nes pernelyg pasitiki natūraliai gaunamų vitaminų veiksmingumu.
Retai pasitaiko, kad žmogus vartototų tik vieną vaistą, maisto papildą. Be to, natūralumą vertinantys nevengia ir įvairių vaistinių augalų, kurie ne visada dera su vaistais.
Yra dalykų, kurių stengiamės nedaryti, nes mums yra įkalta į galvą, jog: a) taip daryti negerai, b) taip daryti negražu, c) taip daryti nesveika. Arba visi trys variantai kartu. Bet jei tik žinotumėte, kaip dažnai, norėdami būti geri, klystame...
Į vaistinę skubame pačiomis jautriausiomis savo gyvenimo akimirkomis, kai sunegaluojame patys arba mūsų artimieji.
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų