Dar mūsų močiutės žinojo, kad dilgėlės — tai ir vaistinis, ir maistui naudojamas vitaminingas augalas. Žmogui ji ypač naudinga po žiemos, nes tada organizmas būna išsekintas pavasario avitaminozės. Senieji dilgėlę vadindavo pavasario vaistinių augalų karaliene.
Šiltasis metų laikas dovanoja galimybę pasirūpinti savo sveikata – pasirinkti vaistažolių, uogų ir kitų gėrybių. Nepraleiskite progos!
Jeigu turite bent nediduką žemės lopinėlį, tikriausiai pagalvojate, kuo jį apsodinti. Tačiau tai nebūtinai turi būti egzotiški augalai. Darželyje augančios vaistažolės – ne tik gražus, bet ir naudingas pasirinkimas.
Daugelis iš mūsų bent retkarčiais paragauja liepžiedžių, aviečių arba serbentų lapų arbatų. Vieni jomis tik gydosi, kiti jas vartoja nuolat, teigdami, kad paprastos žolelės negali pakenkti. Kas teisus? Ar yra tokių arbatų, kurios būtų naudingos visada?
Nors mokslas ir toliau sparčiai žengia į priekį, norintys būti gražūs ir sveiki vis dažniau atsigręžia gamtą. Šį kartą pakalbėsime apie mėtas ir jų naudingąsias savybes.
Tikriausiai bent retkarčiais vaistinėse ar parduotuvėse pasidairote į vaistažolių arbatas. Arba vaistinius augalus renkate patys. Ar žinote, kam jie tinka, kaip juos naudoti? Štai keli iš jų.
Namų daktaru tituluojamą alaviją šiais laikais auginamą išvystame vis rečiau, o juk jis gali tapti nepakeičiamu vaistu: sakoma, kad alavijas gydo odos sužeidimus (nudeginimus, žaizdeles, bėrimus), padeda sumažinti skausmą, skatina audinių regeneraciją, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t.
Jonažolė – tai nuo seno žinomas nuostabus gydomasis augalas. Senovės Rusijos žiniuoniai jį vadindavo švento Jono žole (nes augalo žydėjimas sutampa su Joninėmis) arba Jono krauju (nes trinant sėklas ir žiedus ant pirštų lieka kraują primenančios raudonos sultys). Šiandien jonažolių galima rasti daugelio preparatų nuo nudegimų ir antibiotikų bei ...
Baliniai ajerai Lietuvoje daugeliui yra gerai pažįstami augalai. Apie tai, kad jie žmonėms buvo svarbūs, galima spręsti ir iš daugybės liaudiškų pavadinimų (airas, airys, ajaras, arielas, arielys, ejeras, tatarška, totorka ir kt.). Ir šiandien ajerais gydomos pačios įvairiausios ligos ir negalavimai.
Dar Avicena rekomendavo kiaulpienes kaip gydomąją priemonę nuo daugelio ligų. Su tuo sutinka ir šiuolaikiniai specialistai.
40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių