Šiltuoju metų laiku mažai kas nenusižengia taisyklėms ir slapčia suvalgo vieną kitą neplautą vaisių arba daržovę. Deja, ant jų gali būti askaridžių ir kitų parazitų kiaušinėlių. Tačiau net jeigu jūs kruopščiai viską nuplaunate, tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka. Į rizikos grupę pirmiausiai patenka vaikai – jie perduoda parazitus vieni kitiems per neplautas rankas, o grįžę į namus dar ir gali užkrėsti visą savo šeimą. Dėl to atėjus rudeniui, vasarai ar net pavasarį būtų pravartu pasitikrinti orgnizmą, ar jame negyvena neprašyti svečiai. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, pasinaudokite šiais patarimais – jie pravers absoliučiai kiekvienai šeimai. Beje, kai kurios iš šių priemonių yra ne tik naudingos, bet ir labai skanios. Na, o ateičiai reikėtų atsiminti, kad prieš valgį vaisius ir daržoves plauti yra būtina, nes turėti parazitų – menkas malonumas, ir jūs tikrai nenorėsite, kad jis pasikartotų.

Po mikroskopu

Net jeigu žmogaus organizme yra kirmėlyčių, galima nepastebėti jokių jas išduodančių požymių. Griežimas dantimis per miegus, išangės niežulys, silpnumas, sumažėjęs darbingumas, anemija, tuštinimosi sutrikimai gali reikšti ir visai kitas problemas, tad imtis priemonių nuo glistų be jokių įrodymų dar negalima. Iš pradžių reikėtų išsitirti. Vis dėlto norint aptikti kirmėlyčių kiaušinėlių, reikia sulaukti to momento, kai jos ima daugintis. Spalinukės, pavyzdžiui, iš viso gyvena naktinį gyvenimą, tad imant pasėlį iš ryto jų rasti gali būti labai sunku. Dėl šios priežasties patikimiau daryti kraujo tyrimus – jie parodo, ar yra antikūnų helmitams. Tiesa, yra vienas „bet“ – antikūnai aptinkami tik praėjus dviems arba trims savaitėms po užsikrėtimo ir išnyksta po 6 savaičių. Dar patikimesnė elektropunktūrinė diagnostika – metodas, leidžiantis aptikti helmitų bet kokioje jų vystymosi stadijoje.