Tingėjimas gali pasireikšti ir kaip laiko vilkinimas ar visiškas sąstingis, ir nenoras nieko daryti. Neretai žmogus jaučiasi aptingęs dėl gilesnių priežasčių, tokių kaip: baimės, kad kažkas nepavyks, t. y. nepasitikėjimo savimi, motyvacijos stygiaus, depresijos, o kartais ir nuovargio arba vidinio pajautimo, kad užduotis nėra asmeniškai svarbi ir būtina atlikti.
Kuo ilgiau pasiduodama tingulio jausmui, tuo žmogus tingi vis labiau, jaučiasi prasčiau, toliau mažėja jo pasitikėjimas savimi. Ši būsena yra labai pavojinga, veda degradavimo link, tad jai negalima pasiduoti. Susipažinkite su 10 žingsnių, kurie gali jums padėti kelyje, siekiant įveikti aptingimą:
Nusistatykite 10 minučių limitą. Pradėkite daryti darbus palengva ir stebėkite save, kiek nuveiksite per 10 minučių, o apie tolesnę eigą stenkitės negalvoti. Įprastai šis paprastas žingsnis motyvuoja tęsti darbą po to, kai laikmatis išsijungia. Visgi net tuo atveju, jeigu jūsų tingumas ypatingai sunkaus atvejo, šis metodas leis nors kažką nuveikti. Juk nesudėtinga kasdien skirti ne itin maloniai, bet svarbiai ir reikalingai išgyvenimui veiklai arba tobulėjimui tam tikroje srityje bent kelias minutes.
Nusimatykite kitos dienos rytui lengvai įveikiamą užduotį. Dažniausiai sėkmingi ir verslūs žmonės ryte nuveikia kaip tik patį sudėtingiausią dienos iššūkį, bet kuomet jus užkariauja tingulys, vargu ar seksite šiuo pavyzdžiu. Geriausia iš pat ryto planuose turėti gan nesudėtingai įveikiamą darbą, kurį atlikę, pasijusite kiek geriau, labiau motyvuoti tą dieną judėti toliau ir veikti. Tuomet gali būti, kad vieną rytą imsite ir atliksite pačias sudėtingiausias užduotis.
Bent minimaliai sportuokite. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad net ir lengva mankšta – tokią veikiausiai ir rinksis kiek aptingęs žmogus, padeda įveikti tingulio jausmą. Sporto metu širdis pradeda greičiau varinėti kraują po organizmą, dėl to žmogus jaučiasi žvaliau ir gyvybingiau, tampa energingesniu, budresniu, nebe mieguistu.
Pakeiskite savo darbo aplinką. Raskite galimybių pakeisti savo įprastą darbinę aplinką, prie kurios galbūt jau įpratote, kurioje jaučiatės per daug atsipalaidavę arba kaip tik nuobodžiaujantys. Eikite, pavyzdžiui, dirbti į biblioteką, kur atmosfera yra rami, bet reikalaujanti susikaupimo. Mokslininkai nustatė, kad darbas viešose erdvėse kartais gali padėti tingesniems žmonėms „išsijudinti“. Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad buvimas šalia kitų sunkiai dirbančių žmonių, gali motyvuoti įsitraukti į darbus.
Susiraskite darbo/ veiklos partnerį. Neretam tingesniam žmogui pagelbėja „suimti save į rankas“ ir skatina neatsilikti labiau motyvuoto draugo teigiamas pavyzdys (pavyzdžiui, kuomet dviese nusprendžiama sveikiau gyventi, nors draugas jau seniau domėjosi sveika mityba) ar paraginimas, parodymas, jog jumis tiki. Taip pat tingiuosius įkvepia darbštesnio ir draugiško kolegos įprotis anksčiau atlikti sudėtingas užduotis, nes norima jam padėti, prisidėti nors kiek prie mėgstamo žmogaus įdirbio. Daugiau bendraukite su tais žmonėmis, kurie nuolat kažko siekia ir nepasiduoda, stengiasi, daro, kad „užsikrėstumėte“ ta pačia veržlia emocija, noru stengtis.
Tvarkingai apsirenkite. Psichologai jau seniai nustatė, jog žmogus, vilkėdamas tam tikrą drabužių derinį, atitinkamai ir jaučiasi. Jeigu sėdėsite darbo vietoje su patogiu ir šiltu megztiniu arba džemperiu, veikiausiai ne už ilgo aptingsite. Kai kuriems žmonėms apranga nedaro tokios stiprios įtakos jų darbingumui (kaip ir orai – nesibaigiantis lietus, traukiantis prie miego, ar saulė – kviečianti į lauką), bet iš prigimties ar dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių didesniems tinginiams derėtų labiau kreipti dėmesį į tai, ką jie vilki.
Užrašykite problemas, su kuriomis susiduriate ar manote, jog susidursite. Įvairių darbų ir užduočių, veiklų, atidėliojimas prasideda tuomet, kai žmogus kažko baiminasi: jog bus sunku, nepavyks, apsikvailins, bus nemalonu, - kitaip tariant, kai nepasitiki savo jėgomis. Nepasitikėjimas savimi turi daug formų ir veidų, o vienas iš jų – tingėjimas. Kartais žmogus, už savo didelio tingulio pradėti net dieną, slepia vidinę tuštumą, baiminasi, kad reikės daug stengtis, jog diena būtų pavykusi, jį tenkintų, bijo nusivilti, suprasti, kad mažai ką dar moka. Visgi nuolat tingėdamas tikrai niekas dar neįgijo daugiau ir geresnių įgūdžių.
Iškart padarykite tai, apie ką galvojate. Jeigu prie kažkokio darbo ar veiklos vis grįžtate mintyse, reikėtų nedelsiant jo imtis. Tai tikrai reiškia, jog ši užduotis jums svarbi, o tingėjimas jau tampa tik priedanga ją dėl kažkokių priežasčių atidėlioti.
Laikykitės „2 minučių“ taisyklės. Kuomet kažkoks veiksmas iš jūsų pareikalautų viso labo iki 2 minučių laiko, nedelsdami jį ir atlikite. Įveiktos smulkios užduotys leis jums pamažu nuslopinti tingulį.
Nepersistenkite. Net jeigu ir prasijudinote, rodos, tingulį nuvijote gan toli ir jis tapo retas svečias jūsų gyvenime, kartais leiskite sau kokios vienos užduoties atlikimą nukelti vėlesniam laikui. Visgi tingėjimas, kuomet tingima su saiku, gali tapti puikiu kelrodžiu, kai jūs suprantate, kad kažkas jums nėra taip jau ir svarbu, ir reikalinga atlikti, pamatyti, sužinoti – jog visa tai, kas iš jūsų reikalaujama, primesta iš aplinkos.
Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė
Komentarai