Kada raustantys skruostai yra normalu, o kada jau laikas apsilankyti pas dermatologą? Ar fizinė veikla gali turėti įtakos rožinei? Ar po lazerio procedūros raudonio atsikratoma visiems laikams?

Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Dailė Malinauskaitė, Baltic Dermatology

1. Kaip žinoti, kada raustantys skruostai yra normalu, o kada jau laikas apsilankyti pas dermatologą?

Galėčiau išskirti kelis ženklus, kurių verčiau neignoruoti žmonėms, kenčiantiems dėl raustančios odos. Kreipkitės į specialistą, jeigu pastebite, jog skruostai, nosis, kakta ir smakras rausta intensyviau, nei įprastai arba pastebite, kad nosis yra pabrinkusi ir padidėjusi; odoje stebite ryškėjantį kapiliarų tinklą; prie raustančios odos prisijungia pūslelės ir spuogeliai, iš pirmo žvilgsnio primenantys aknę.

2. Mano raustančiai veido odai su keliais išsiplėtusiais kapiliarais kosmetologė rekomenduoja rūgštinius pilingus. Ar jie mano odai tinkami?

Tikėtina, jog taip – mažos koncentracijos rūgšties pilingai dažnai taikomi siekiant pažaboti paraudimui, tačiau turėkite omenyje, jog jeigu turite itin jautrią ir sausą odą, toks gydymas gali būti per stiprus ir netinkamas. Dėl procedūrų ir konkrečios odos būklės reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.

3. Ar turint rožinę galima lankytis pirtyse? Kokios geriau - sausesnės ar garinės?

Patariama vengti apsilankymų tiek garinėje pirtyje, tiek saunoje, kadangi karštis provokuoja raudonį.

4. Ar fizinė veikla gali turėti įtakos rožinei? Gal yra kažkokios rekomendacijos ar apribojimai?

Nors fizinis krūvis laikinai išprovokuoja raudonio paryškėjimą, jis yra be galo naudingas kenčiantiems nuo rožinės: sportas yra efektyvus būdas pažaboti stresui, kuris yra vienas iš rožinės paūmėjimus keliančių veiksnių. Jei norite sumažinti raudonį sportuojant verta vengti fizinio krūvio itin saulėtą, karštą dieną ir verčiau sportui rinktis vėsų vakarą. Vietoj bėgimo, greito ėjimo ar aerobikos verčiau rinktis pasivažinėjimą dviračiu, pratimus su svoriais.

5. Ar „užkaitus“ veidui jo vėsinimui tinka ledo kubeliai ir šaltas vanduo?

Šaltis sutraukia kapiliarus – smulkiąsias odos kraujagysles, todėl efektyviai slopina kaitimo pojūtį, raudonį ir uždegimą odoje. Tačiau turėkite omenyje, jog  staigus temperatūros svyravimas gali būti rožinę provokuojantis veiksnys: pastebėję sudirgimą po vėsinimo ledu, nebekartokite šios procedūros. Be to, turėkite omenyje, jog ledo kubelio nereikėtų dėti tiesiai ant odos - prieš tai jį įvyniokite į  švarų rankšluostį.

6. Sakoma, kad rožinei įtakos turi alkoholis. Ar tai reiškia, kad jeigu noriu skaisčios odos, turiu pamiršti vakarėlius?

Rizika susirgti rožine didėja su vartojamo alkoholio kiekiu, o labiausiai raudonį provokuoja raudonas vynas, šampanas ir stiprieji alkoholiniai gėrimai. Tačiau viena ar kita taurė mėgstamo gėrimo per mėnesį didelės žalos nedaro.

7. Esu nusivylusi kremais, nes išbandžiau net keletą skirtingų veido kremų raustančiai odai, tačiau mano oda vistiek rausta! Kodėl taip yra?

Tikėtina, jog paviršinių veido priežiūros priemonių nepakanka pažaboti Jūsų rožinei arba tai nėra rožinė. Apsilankius pas gydytoją dermatologą, jis nustatys aiškią diagnozę ir sudarys veiksmingą gydymo planą. Diagnozei pasitvirtinus gydytojas skirs atitinkamą medikamentinį gydymą, rekomenduos lazerines procedūras. Gydytojas visuomet kartu paskirs ir dermatologinės kosmetikos priemones, tačiau svarbu atminti, kad jas reikia naudoti nuolatos. Tik retkarčiais patepant veidą kremu nereikėtų tikėtis ilgalaikių rezultatų.

8. Mąstau apie lazerio procedūrą savo skruostų kapiliarams panaikinti. Ar po lazerio galėsiu būti rami visiems laikams?

Lazerio procedūros yra rekomenduojamos gydytojų dermatologų atsižvelgiant į ligos sunkumą bei eigą. Dažniausiai po medikamentinio gydymo, liekant veido raudonui ir nesant uždegiminių aktyvių bėrimo elementų, atliekamos lazerinės kapiliarų šalinimo procedūros. Kartais vienos procedūros nepakanka, todėl jas rekomenduojama kartoti ir atlikti bent 3-5 kartus per sezoną. Procedūros yra atliekamos rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais, kuomet saulė nėra aktyvi.  Procedūrų veiksmingumas priklauso nuo ligos sunkumo ir eigos. Jų efektyvumas nėra visam gyvenimui, nes dažniausiai praėjus kuriam laikui kapiliarai pastebimi ir kitose vietose, todėl po 5-8 metų procedūras tenka kartoti.

9. Turiu jautrią ir raustančią veido odą. Kaip sužinoti ar tai rožinė, ar seborėjinis dermatitas? Ar yra kažkokių esminių skirtumų?

Tiek rožinė, tiek seborėjinis dermatitas gali sukelti raudonį, niežėjimą ir tempimo pojūtį. Šios odos ligos gali pasireikšti kartu, tačiau dažniausiai manifestuoja atskirai. Pagrindiniai skirtumai: rožinę visuomet lydi raustanti veido oda, „degimo“ arba „dilgčiojimo“ pojūtis, ryškus kapiliarų tinklas, uždegiminiai bėrimai:  papulės ir pustulės, gali būti rausva, paburkusi nosis. Seborėjiniam dermatitui būdinga nežymiai niežtinčios, pleiskanojančios, rausvos dėmės, smulkios, rausvos su balkšva viršūnėle papulės, bėrimai paprastai lokalizuojasi aplinkui nosį, burną bei smakrą, rečiau kaktoje tarp antakių.

10. Girdėjau pavadinimą „rožinės spuogai“. Ar tai tiesiog raustančios odos ir aknės mišinys?

Rožinei pažengus, ant odos gali iškilti į aknę panašūs spuogeliai, pustulės ir papulės, tačiau tai nėra aknė. Jų atsiradimą išprovokuoja rožinę skatinantys veiksniai: virškinimo trakto ligos, alkoholio, aštraus maisto vartojimas, saulės spinduliai, karštis ir emocinis stresas. Be to, tokie dariniai lokalizuojasi centrinėje veido dalyje: ant nosies, skruostų, smakro ir kaktos bei atsiranda epizodiškai. Tuo tarpu tikrajai aknei nėra būdinga tipinė zona, bėrimas gali būti paplitęs po visą veido odą ir ne tik, kartais pasitaiko galvos, krūtinės bei nugaros odoje ir skiriasi tuo, kad būdingi uždari ir atviri komedonai, o eiga – pastovi ir lėtinė.

Norite sužinoti ar jums gali būti rožinė? Atlikite testą: www.raustu.lt/ar-man-rozine