Įsivaizduokite maistą, kuris būtų ne tik skanus, bet ir maistingas, sveikas, padėtų išlaikyti normalų kūno svorį, pagerintų nuotaiką ir sumažintų riziką sirgti įvairiomis ligomis. Taip nebūna? Įvertinus keleto tyrimų, atliktų Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje duomenis, atrinkta 10 naudingiausių sveikatai maisto produktų.
 
1. Obuoliai
 
Obuoliai yra puikus antioksidantų, kovojančių su laisvaisiais radikalais, šaltinis. Laisvieji radikalai yra kenksmingos medžiagos, susidarančios organizme ir sukeliančios senėjimą bei kai kurias ligas.
Kai kurių tyrimų duomenimis, antioksidantai, randami obuoliuose (polifenoliai), gali prailginti gyvenimo trukmę bei fizinį pajėgumą. Kito tyrimo duomenimis, reguliariai valgiusios obuolius moterys 13-22 procentais rečiau sirgo širdies ligomis.
 
2. Migdolai
 
Migdolai turtingi maisto medžiagų ir vitaminų – magnio, vitamino E, kalcio, maistinių skaidulų, vitamino B12 (riboflavino), nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Migdolai turi daugiau maistinių skaidulų negu bet kurie kiti riešutai. Migdoluose esančiame aliejuje gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių – jos sudaro 80-90 procentų viso jame esančių riebiųjų rūgščių kiekio. Nesočiosios riebiosios rūgštys, esančios migdoluose, padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir yra svarbios aterosklerozės profilaktikai.    
 
3. Brokoliai
 
Brokoliuose gausu maistinių skaidulų, kalio, folio rūgšties, vitamino C, beta karoteno. Brokoliuose esantys augaliniai komponentai padeda sumažinti riziką sirgti širdies ligomis, diabetu, kai kuriomis vėžio rūšimis. Brokoliuose yra fermento mirozinazės, kuris svarbus vėžio prevencijai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad šis fermentas neatsparus karščiui, todėl brokolių negalima ilgai virti ar kepti. Geriausias būdas paruošti brokolius yra trumpai apvirti juos garuose. Kitas svarbus organinis junginys brokoliuose – sulforfanas. Jis pasižymi priešvėžinėmis, antidiabetinėmis, priešuždegiminėmis, antimikrobinėmis savybėmis (bet taip pat suyra brokolius per ilgai veikiant karščiu).
 
4. Mėlynės
 
Mėlynėse daug maistinių skaidulų, antioksidantų, vitaminų. Reguliarus mėlynių vartojimas dėl juose esančių biologiškai aktyvių junginių antocianų gali sumažinti riziką sirgti hipertenzija bei ateroskleroze. Vyresniems žmonėms mėlynės padeda sumažinti senatvinius pažinimo funkcijų sutrikimus, pagerinti atmintį. Neabejojamas mėlynių poveikis norint išlaikyti sveikas akis.
 
5. Riebi žuvis
 
Riebi žuvis – lašiša, upėtakis, skumbrė, silkė, sardinė, ančiuviai sudėtyje turi didelį kiekį omega 3 riebiųjų rūgščių. Šios rūgštys svarbios palaikyti sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą, taip pat būtinos gerai nervų sistemos veiklai. Omega 3 riebiosios rūgštys taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl yra svarbios sergant artritu ir kitomis uždegiminėmis ligomis. Kai kurių tyrimų duomenimis omega 3 riebiosios rūgštys sumažina prostatos vėžio progresavimą. Riebiose žuvyse taip pat gausu vitamino A ir D.
 
6. Žaliosios lapinės daržovės
 
Žaliosios lapinės daržovės – špinatai, salotos, kopūstai turi labai daug vitaminų, mikroelementų bei antioksidantų. Tai geras vitaminų A, B3, B6, folio rūgšties, vitaminų C, E, K šaltinis, taip pat mikroelementų – seleno, cinko, fosforo, vario, mangano, makroelementų – kalcio ir geležies. Lapines daržoves geriausia valgyti neapdorotas termiškai arba silpnai apvirtas garuose, kadangi veikiant aukštai temperatūrai didžioji dalis maistingųjų medžiagų suyra.
 
7. Saldžiosios bulvės
 
Saldžiosiose bulvėse gausu beta karoteno, sudėtinių angliavandenių, vitamino C, B6, B3 (niacino), E, K, cinko, geležies, kalio, kalcio, magnio, antioksidantų, priešuždegiminių bei cukraus kiekį reguliuojančių medžiagų.
 
8. Kviečių gemalai
 
Kviečių gemalai gaunami iš kviečio grūdo branduolio. Juose ypač daug maistingųjų medžiagų – tai vienas labiausiai koncentruotų vitaminingųjų produktų. Kviečių gemaluose gausu vitaminų B1, B2, B6, PP, D2, E, folio rūgšties, taip pat baltymų, angliavandenių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, maistinių skaidulų. Kviečių gemalus rekomenduojama vartoti po 3-4 valgomuosius šaukštus per dieną užpilant sultimis, jų galima įmaišyti į kepinius. Kviečių gemalai stiprina imunitetą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, stiprina nervų sistemą.
 
9. Avokadai
 
Avokaduose gausu riebalų, kuriuose nemaža dalis yra nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jos mažina kraujo klampumą, padeda išvengti trombų susidarymo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujagyslių elastingumą, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Avokaduose taip pat gausu kalio – net 35 procentais daugiau nei bananuose, B grupės vitaminų, maistinių skaidulų.
 
10. Avižiniai dribsniai
 
Avižiniai dribsniai turi daug maistinių skaidulų bei sudėtinių angliavandenių, kurie sulėtina virškinimo procesą ir padeda palaikyti pastovų gliukozės kiekį kraujyje. Maistinės skaidulos pagerina peristaltiką ir padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Avižiniuose dribsniuose gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, omega 3 riebiųjų rūgščių, kalio.