4. Pusryčiams – ne?

Amerikiečių dietologai stebėjo visus metus kelių šimtų žmonių mitybos režimą – tų, kurie išvis nevalgydavo pusryčių, organizmuose išsiskirdavo didesnis kiekis alkio hormonų, buvo polinkis persivalgyti ir tendencija tukti. Tuo metu sočius pusryčius valgę tyrimo dalyviai per visą dieną rinkdavosi ne tokį kaloringą maistą ir gerokai mažiau valgydavo vėlai vakare.

5. Valgau, kai spėju.

Nedarykite ilgesnių pertraukų tarp maitinimosi nei keturios valandos. Jeigu visą dieną dirbate be pietų pertraukos, natūralu, kad grįžę į namus, valgote daug ir vėlai, taip apsunkindami savo virškinimo sistemą.

6. Perdirbtas maistas.

Perdirbtų produktų sudėtyje esantys cheminiai priedai apgauna smegenis, taip skatindami nesuvaldomą norą valgyti daugiau. Ugdykite įprotį dažniau gaminti namuose, tuomet tiksliai žinosite ką valgote.

7. Nemėgstu daržovių.

Jei kiekvieno valgymo metu bent pusę lėkštės užims spalvingos daržovės, maistinės medžiagos ir skaidulos leis jaustis sotiems ilgesnį laiką, pagerės žarnyno veikla. Su žaliu maistu gaunami fermentai padeda virškinimui. Deja, daržovių bei vaisių maistinė vertė per pastaruosius 40 metų ženkliai sumažėjo, todėl rekomenduojama jų valgyti daugiau ir kiek įmanoma dažniau rinktis užaugintas be cheminių trąšų.

8. Virškinimo fermentų stoka.

Su amžiumi virškinimo fermentų aktyvumas mažėja, dėl to sutrinka virškinimas, blogėja maistinių medžiagų pasisavinimas, greičiau auga svoris. Verta mitybą papildyti augalinės kilmės 7 vertingais fermentais: amilazė, celiulazė, laktazė, proteazė, pektinazė, gliukoamilazė ir lipazė. Pagrindinė jų funkcija – padėti greičiau ir lengviau skaidyti skirtingas maisto medžiagas (riebalus, angliavandenius, baltymus, laktozę ir kt.). Šių fermentų dėka organizmas taip pat geriau pasisavins maistines medžiagas.