Prieš puldami malšinti galvos ar bet kokį kitą skausmą vaistais, susimąstykite: ar jų tikrai reikia?
 
Prieš porą metų atlikta apklausa parodė, kad vaistus nuo skausmo vartoja kas dešimtas Lietuvos gyventojas: 8 proc. tai daro bent kartą per savaitę, 2 proc. – kasdien. Ketvirtadalis tautiečių skausmą malšinančius vaistus vartoja nors kartą per mėnesį. Ir turbūt nėra girdėję, jog pastaraisiais metais ne vienas mokslinis tyrimas atskleidė, kad tokius vaistus derėtų vartoti itin atsakingai, mat jie gali kelti grėsmę širdžiai, kepenims, inkstams, didinti kraujavimo ir insulto riziką.
 
Medikai pastebi, kad žmonės, galėdami vaistų nuo skausmo nusipirkti be recepto, klaidingai mano juos esant saugius. O tai netiesa. Ypač jeigu turite kitų, rimtesnių, sveikatos problemų, nei tik dėl drėgno oro susopusi alkūnė.
 
Bet aklas tikėjimas nereceptinių vaistų nuo skausmo saugumu ne vienintelė klaida, kurią darome. Štai dar kelios iš jų.
 
Pirma klaida: geriu, nes skauda
 
Viena didžiųjų blogybių – griebtis tablečių dėl menkiausio skausmelio.
 
Yra du pagrindiniai analgetikų, parduodamų be recepto, tipai. Pirmasis – acetaminofenas, visiems geriau žinomas kaip paracetamolis (taip pat keliais firminiais pavadinimais, tokiais kaip tailenolis). Antroji grupė – nesteroidiniai, uždegimą slopinantys vaistai, tarp jų patenka ibuprofenas, naproksenas ir aspirinas.
 
Manoma, kad paracetamolis blokuoja skausmo receptorius smegenyse. O nesteroidiniai vaistai blokuoja prostaglandinų – biologiškai aktyvių medžiagų, kurios, pažeidus ląsteles, sukelia skausmą ir uždegimą, – gamybą. Ir vienus, ir kitus vaistus medikai laiko stipriais. Tad tada, kai skausmas yra silpnas ar bent jau pakenčiamas, rekomenduoja pirmiau išbandyti alternatyvius jo slopinimo būdus: poilsį, karštus arba šaltus kompresus.