Nors visiems šalies vairuotojams privalomas sveikatos (kartu ir regėjimo) patikrinimas kas penkerius metus, 15 % iš jų ignoruoja šį patikrinimą. Tokius rezultatus atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta Lietuvos vairuotojų apklausa. Tuo tarpu, sociologinės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (51 %) šalies vairuotojų mano, kad net ir menki regėjimo sutrikimai daro įtaką vairuotojų gebėjimams ir elgsenai keliuose.

„Atlikus tyrimą Didžiojoje Britanijoje, paaiškėjo, kad vairuojantys su minimaliu leistinu regėjimo sutrikimu nuo eismo juostos nuklydo 62 % dažniau, nei vairuotojai su normaliu regėjimu, ir galėjo atpažinti tik tris ketvirtadalius (77 %) kelio ženklų. Taigi, tie vairuotojai, kurie reguliariai nepasitikrina savo regėjimo, kelia realų pavojų kitiems eismo dalyviams, dažniau vairuoja neatidžiai, neįvertina saugaus atstumo, nekreipia dėmesio į kitus eismo dalyvius ar kelio ženklus“, – sako Gytis Matiukas, AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius.

Apklausos Lietuvoje duomenimis, 19 % vairuotojų regėjimą tikrinosi per paskutinius metus, 34 % ir 31 % – atitinkamai per 1–3 ir 4–5 metus. Specialistų teigimu, tai gali būti susiję su vairuotojo pažymėjimo keitimu, tačiau jeigu tokios būtinybės nėra, dažnas vairuotojas į sveikatos (o kartu ir regėjimo) patikrinimą žiūri aplaidžiai. Per pastaruosius metus regėjimą dažniau tikrinosi didžiausių pajamų atstovai. Per pastaruosius trejus metus – moterys, jauniausi apklaustieji (18–25 m.), aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai.

Miestiečiai dažniau teigė, jog vairuotojai, kurių regėjimas galimai sutrikęs, dažniau nepastebi kelio ženklų, šviesoforo signalų. Mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai dažniau minėjo, jog tokie vairuotojai dažniau nepastebi pėsčiųjų ir dviratininkų. Įvairių pavojų, kuriuos gali sukelti vairuotojai su sutrikusiu regėjimu, dažniau įžvelgia moterys ir mažesnių pajamų atstovai.