Pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, visai nebūtina tuojau pat griebtis mikstūrų ir įvairių piliukių ar tablečių. Jeigu įmanoma išsiversti kitais būdais – juos ir išmėginkite. Kam nuodyti savo ir taip sergantį organizmą?
Kvėpuoti bulvių garais yra tekę daugeliui iš mūsų. Būkim atviri – procedūra ne iš maloniausių, o ir rezultatai ne visada būna tokie, kokių tikėjomės. Kad nereikėtų kankintis, svarbu pasirinkti būtent tokias inhaliacijas, kurios tiks konkrečiu atveju.
Garų inhaliacijos. Jeigu gerklę ne šiaip peršti, bet sjauda ryjant, reikėtų tuojau pat pradėti kvėpuoti garais.
Pripilkite arbatinuką vandens, įdėkite vaistažolių arba įlašinkite eterinio aliejaus ir užkaiskite ant silpnos ugnies. Prisidenkite rankšluosčiu ir 15–20 minučių pakvėpuokite garais iš arbatiinuko snapelio (apvyniokite jį popieriumi, kad nenusidegintumėte). Geriausiai tinka eukaliptų, pušų, anyžių ir persikų aliejai. 100 g karšto vandens reikia 10–15 lašų. Ypač naudingi garai su fitoncidais – skysčio išpilti nereikia, jį galima naudoti kelis kartus.
Šiltos ir drėgnos inhaliacijos. Tinka tuo atveju, jeigu jaučiate dusulį ir negalite atsikosėti, kankina lėtinė sloga arba nosies sausumas.
Į paprastą puodą įberkite porą šaukštų pasirinktų vaistažolių mišinio ir užpilkite puse litro verdančio vandens. Palaukite pusvalandį, kad pritrauktų, užsidenkite rankšluosčiu ir 5–7 minutes neskubėdami giliai pakvėpuokite garais. Kartokite 2–3 kartus per dieną. Galite naudoti druskos arba sodos tirpalą, eukaliptų aliejų arba trupinėlį primiršto „Žvaigždutės“ balzamo.
Aliejinės inhaliacijos. Daromos užkimus, kai dingsta balsas, kai kankina sausas kosulys ir visiškai neprakvėpuojama nosimi.
Reikalingas garintuvas. Patartina kasdien pakvėpuoti po 7–10 minučių, o dar geriau – likus 40 minučių iki šios procedūrospasidaryti mineralinio vandens inhaliaciją.
Pagrindinės taisyklės:
Jeigu ima smarkiai plakti širdis, pasigaminkite citrinos sulčių ir medaus koncentratą ir išgerkite vienu ypu.
Kitas faktas
Komentarai