4 maistinės medžiagos, kurių trūksta daugeliui

4 maistinės medžiagos, kurių trūksta daugeliui

Daugelio mitybos racioną vis dar per sudaro daug apdirbtų maisto produktų, o sveika dieta lieka labiau svajone nei realybe. Ilgainiui pradeda trūkti būtiniausių maistinių medžiagų, pradeda kamuoti lėtinės ligos, o žmogus nutunka. Net jeigu stengiatės maitintis subalansuotai, jums vis tiek gali trūkti kai kurių esminių maistinių medžiagų, pavyzdžiui: kalio, skaidulų, magnio, kalcio, geležies (ypač 19-50 metų moterims), vitaminų: A, C, D, E. Laimei, truputį pakoregavus mitybos įpročius, galima papildyti organizmą labiausiai trūkstamomis medžiagomis.

 

Kalcis

 

Kalcis palaiko stiprius kaulus ir dantis – visi tai žino. Tačiau, kalcis taip pat būtinas normaliam širdies darbui palaikyti, nervų sistemai ir kraujo krešėjimui. Daug kalcio yra pieno produktuose, tokiuose kaip: pienas, sūris ir jogurtas. Šio mineralo taip pat nemažai yra tamsiuose, lapiniuose žalumynuose, pavyzdžiui: lapiniuose kopūstuose (kale kopūstuose), špinatuose, burokėlių lapuose.

 

Kalis

 

Jei norite, kad jūsų širdis sklandžiai funkcionuotų, kraujospūdis ir elektrolitų lygis organizme išliktų subalansuotas, o raumenys tinkamai veiktų, kalis – būtinas. Jo rasite: visų rūšių bulvėse (ypač saldžiosiose), burokėliuose ir jų lapuose, bananuose, avokaduose, piene ir baltose pupelėse.

 

Skaidulos

 

Skaidulos, arba dar kitaip – maistinė ląsteliena, yra raktas į gerą virškinimą, be to, jos taip pat padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį ir kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, palaiko sveiką širdį ir žarnyną. Skaidulos padeda išvengti persivalgymo, nutukimo. Jų daug rasite: visų rūšių pupelėse ir lęšiuose, grūduose, obuoliuose, uogose.

 

Vitaminas D

 

Vitaminas D yra gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga, būtina kaulams, raumenims ir imuninei sistemai. Lašišos, upėtakiai ir kitos riebios žuvys, yra puikus vitamino D šaltinis. Taip pat šio vitamino nemažai yra kiaušiniuose, nenugriebtame piene, grūduose. Reguliariai būdami lauke, taip pat padeda organizmui gaminti vitaminą D, tačiau dienos laikas, sezonas, odos spalva, kremas nuo saulės ir kiti veiksniai, gali turėti įtakos organizmo gebėjimui įsisavinti vitaminą D. Dažnai pakanka 10–15 minučių buvimo saulėje per dieną. Būkite atsargūs ir per ilgai nesikaitinkite saulėje, nes didėja odos vėžio rizika.

 

Komentarai (1)

Gema 2021-11-06 11:57
Iš tiesų visi šie produktai yra puikus būdas papildyti organizmą. O jei dar užauginti savame darže, tai puiku.

Ar žinote, kad...

Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų

Kitas faktas