Kasdien prausiatės po dušu, plaunate galvą šampūnu, kruopščiai šveičiate dantis ir atliekate gausybę kitų asmeninės higienos ir švarinimosi procedūrų? Taip, visa tai padeda palaikyti švarą ir kovoti su bakterijomis, bet ir... gali jus tiesiog pražudyti!
1. Galvos plovimas. Jei jūsų šampūno sudėtyje yra natrio laurilsulfato (angliškai rašoma sodium dodecyl sulfate, sodium laurilsulfate arba sodium lauryl sulfate; sutrumpintai – LSL), apsvarstykite galimybę išbandyti kitų gamintojų produktus. LSL šampūnui suteikia putojimo ir turi valančių savybių (dėl to jo dedama ne tik į kosmetinius, bet ir į įvairius buitinius ploviklius), bet taip pat gali sukelti kepenų ir inkstų pažeidimų, kurie gali būti mirtini.
Šiaip ar taip, kad LSL sukeltų rimtą pavojų, šampūno su šia potencialiai pavojinga medžiaga reikėtų praryti išties nemažai. Visgi, net jei jūsų prausiklis nuostabiai kvepia braškėmis ar avietėmis, geriau jo neragaukite…
2. Ausų valymas krapštukais. Tikriausiai esate girdėjęs, kad į ausį nereikėtų kišti nieko, mažesnio už jūsų nykštį. Tačiau daugelis vis tiek laužo šią taisyklę, valydami ausis su smulkiais vatos pagaliukais… Ausies viduje esantis būgnelis (kurio per ausies landą neturėtumėte baksnoti!) yra labai jautrus ir jei energingai valydami jį pažeisite, per sužeistą vietą bakterijos galės patekti į vidinę ausį.
Prieš trejus metus vyras Monrealyje (Kanada) mirė nuo meningito, kuriuo susirgo dėl bakterijų, į jo organizmą patekusių per ausies būgnelį, kurį pats pažeidė valydamasis ausis. Gydytojai netgi įtarė, kad jis pats „įnešė“ infekciją, nes ausis valė pernelyg dažnai.
Pasimokykite iš svetimų klaidų ir tuos vatos pagaliukus laikykite toliau nuo ausų!
3. Nosies plaukų pešiojimas. Kai raunate tuos iš nosies styrančius plaukus, pažeidžiate ir odą aplink juos, o tai bakterijoms atveria naują kelią į jūsų kūną. Ir tai – ne tik bakterijos jūsų nosies viduje, kurias tie nosies plaukai kvėpuojant sulaiko, bet ir visi užkratai, kuriuos pernešate rankomis liesdami savo nosį.
Taigi, niekada nežinote, kokia – galbūt net mirtina – infekcija gali patyliukais įsibrauti į jūsų kūną. Dėl to žymiai saugiau būtų naudoti elektroninius ar mechaninius nosies plaukų kirpiklius. Be to, taip dar išvengsite ir to nemalonaus tempimo bei skausmo, kurį turite ištverti pešiojant plaukus.
4. Dantų valymas. Ne, mes kalbame ne apie dantų valymą pasta ir šepetėliu arba skalavimą specialiai tam skirtu skysčiu. Būtinai darykite tai ir toliau! Tačiau su dantų krapštukais būkite atsargūs.
Šiais aštriais įrankiais, kuriais iš tarpdančių „rakinėjate“ pietų likučius, galite pažeisti dantenas ir sudaryti puikias sąlygas uždegimui.
Be to, gerklėje įstrigusi medinio krapštuko atplaiša gali sudirginti stemplę, o tuomet patinimas tiesiog užblokuotų kelią orui ir nebegalėtumėte kvėpuoti. Jei netyčia prarytumėte dalį ar visą krapštuką, jis gali sužeisti jūsų virškinamojo trakto organus, ten sukelti uždegimą ar net tapti mirtino kraujo užkrėtimo priežastimi.
Taigi, jei jau valote tarpdančius krapštuku, nesugalvokite jo pradėti kramtyti ir nenaudokite perskilusio!
5. Spuogų spaudinėjimas. Spuogas pats savaime yra mažytis infekcijos židinys, todėl susimildami – nelieskite, neerzinkite jo ir neskleiskite užkrato! Spaudinėdami ir žalodami odą tik atveriate kelią užkratui patekti gilyn į jūsų organizmą ir ten plisti. Tokios kilmės infekcijos gali sukelti migreną, besiliejantį regėjimą, apakimą, paralyžių ir net mirtį.
Be to, spuogų spaudinėjimas gilina žaizdeles ir palieka randus, tad jei infekcijos jūsų negąsdina, pagalvokite apie tai: spuogas jus erzins kokias tris dienas, o randas ant veido liks visam gyvenimui.
Komentarai