Psichologės patarimai, kaip suvaldyti per šventes kylantį stresą

Psichologės patarimai, kaip suvaldyti per šventes kylantį stresą
@ Shutterstock

Įtampa gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, net nebūtinai dėl to, kas susiję su šventėmis. Kalbant apie žiemos šventes, tikriausiai dažnas esame girdėję dejones, kad reikia visur suspėti: darbe, namuose, planuose. Ir į tai susideda daug veiklų: tiek finansiniai rūpesčiai, dovanėlių pirkimas, vaišių ruošimas, tiek su socialiniais įsipareigojimais susiję jausmai, siekis aplankyti artimuosius, kurie gali gyventi net ne tame pačiame mieste. 

 

Kartais žmonės šį laikotarpį vadina „šventiniu maratonu“, taip yra turbūt dėl tos skubos ir lėkimo. Švenčių metu televizijoje, filmuose, socialiniuose tinkluose esame pratę matyti laimingus žmones. Susidaro įspūdis, kad Kalėdų ar kitų švenčių metu reikia būti geros nuotaikos, daug šypsotis, švęsti ir dalintis šiluma. Asmeniui, kuris tuo metu taip nesijaučia, gali būti itin sunku. Svarbu nepamiršti ir asmenų, kurie švenčių metu neturi artimųjų šalia, galbūt yra išvykę į kitą miestą ar šalį. Tad švenčių metu gali kilti ir ilgesys ar vienišumo jausmas. Todėl laimė ir džiaugsmas yra norimi ir laukiami, bet šie jausmai tikrai nėra būtina švenčių sąlyga. 

 

Taip pat ne paslaptis, kad prieššventinis laikotarpis gali sutapti ir su intensyvesniu užimtumu darbe, nes metų pabaigoje dažnai atsiranda daugiau darbų, kuriuos reikia suspėti pabaigti nepaisant šventinės nuotaikos, tvyrančios aplink. Kartais žmogui gali tiesiog pritrūkti poilsio, ramybės. 

 

Įvairioms aplinkybėms susidėjus ir žmogui pajutus nemalonius jausmus, galima priimti tai kaip signalą, kad kažko per daug ar per mažai, svarbu įtemptu prieššventiniu laikotarpiu nepamiršti pasirūpinti ir savimi, kalbėti apie tai su kitais. 

 

5 patarimai, kaip suvaldyti prieššventinį stresą 

 

Kelkite realius lūkesčius 

 

Visada yra naudinga kelti realistiškus lūkesčius dėl šventės, atostogų, taip pat iš savęs ir iš kitų. Jeigu kelsime sau tikslą, kad šventė turi būti pasakiškai tobula, gražiai atsispindėti socialinių tinklų nuotraukose, kad visi šventės metu būtų be galo laimingi ir švytintys, kad būtų skaniausia vakarienė, kokią teko ragauti. Tikėtina, kad pernelyg susikoncentravus į rezultatą, liks praleistas svarbus šventės momentas – procesas, kai galima skirti laiko sau, refleksijai, bendravimui ir laikui su kitais. 

 

Jei norisi, skirkite laiko artimiesiems 

 

Socialiniai įsipareigojimai, artimųjų lankymas gali būti priimami įvairiai. Į artimųjų lankymą ar laiko leidimą kartu galima pažiūrėti ir iš tos perspektyvos, kad visgi laikas su artimaisiais gali būti skirtas pasibuvimui ir santykių puoselėjimui. Tai laikas, skirtas vienas kito išklausymui, pasidalinimui džiaugsmais ar vargais, vienas kito palaikymui, o gal tiesiog smagių įvykių prisiminimams ir naujų kūrimui. 

 

Ne naujiena, kad nuoširdus, pagarbus bendravimas yra siejamas su geresne psichologine savijauta. Visai kas kita, jei į artimųjų lankymą asmenys žiūri kaip į pareigą ar prievolę, kas dar labiau siejama su stresu, įtampa, pykčiu... Jei pabuvus tokiame susitikime žmogus jaučiasi kur kas blogiau, verta savęs nespausti, o geriau peržiūrėti šį santykį, gal jame kažko trūksta arba yra per daug. 

 

Neapkraukite savęs finansiniais rūpesčiais dėl dovanų 

 

Finansiniai rūpesčiai susiję su dovanų pirkimu ar šventinės vakarienės ruošimu gali kelti papildomos įtampos. Šiuo atveju tikriausiai padėtų sau priminti, koks vis dėlto dovanos tikslas? Ar tikslas yra atsinešti dovaną, nes taip reikia, ar visgi tikslas visgi yra pajusti šiltas emocijas? Nėra vienos taisyklės, kokia turi būti dovana, o pati dovana neprivalo būti „tobula“. Vadinasi, dovana nebūtinai turi būti materialus daiktas, tai gali būti kartu 

praleistas laikas, nuotykis, o galbūt paties pagaminta smulkmena. Galiausiai patiems galima susikurti, kas jūsų kompanijai būtų tarsi dovana. 

 

Taip pat yra žmonių, kuriems dovanų planavimas, jų rinkimas, pakavimas ar gaminimas yra labai maloni veikla, kurios metu galima įsivaizduoti dovaną gaunančio asmens emocijas, kurios kils, gavus dovaną. Susikoncentravimas į tai, kaip nudžiuginsite savo artimąjį, kelia malonius jausmus ir pačiam. Tiesa, artimą žmogų nudžiuginti galima ne tik dovanomis, bet ir drauge praleidžiant laiką, padedant, kalbantis. 

 

Turėkite malonių šventinių įpročių 

 

Tradicijų ir ritualų kūrimas ar palaikymas sietinas su mažesne įtampa, jei ritualai yra malonūs. Dažnai žmonės turi savo tam tikrų šventinių įpročių ar ritualų. Ar tai bus tradicinio pyrago kepimas, gal tam tikrų žaidimų žaidimas prie pietų stalo, gal kelionė kartu, gal laisvas laikas prie knygos, o gal laukimas, kuomet visa šeima pradės pakuoti dovanas. 

 

Ritualai gali raminti, sukurti saugumo ar suteikti bendrumo jausmą, o bendros veiklos gali pagerinti santykius su artimaisiais. Šventiniai ritualai tarsi skatina žmones būti šalia, bendrauti, atrasti sąsajų, bendrumo, dalintis savo mintimis ir jausmais. Nors ne visada lengva pripažinti, bet kartais artumo mums gali trūkti, tad Kalėdos tampa puikia proga sustoti, neskubėti ir pabūti vieniems šalia kitų, skirti daugiau laiko ne tik sau, bet ir kitiems. 

 

Kurkite jums mielą šventinę atmosferą 

 

Prieš šventes paklauskite savęs, ko norėtųsi šį kartą ir ko šiemet geriau vengti? Šiais norais verta dalintis su artimaisiais, išgirsti ir kitų mintis. Jei iki šiol šios žiemos šventės kėlė nemalonius jausmus, gal galima kažką pakeisti? Juk nėra vieno teisingo būdo švęsti Kalėdas, tad visada galima bandyti susikurti sau naujas šventines tradicijas, kurios iš tiesų teiktų džiaugsmą. Galima kurti sau tokias tradicijas, kad per šventines laisvas dienas būtų galima net ir kažkiek pailsėti, atsitraukti nuo kasdienybės šurmulio.

 

Autorė: Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologė Gintė Gudzevičiūtė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas