Nenumaldomai artėja rugsėjo 1-oji. Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams, ypač, jei į mokyklos suolą mažylis ruošiasi sėsti pirmą kartą. Tad kaip vertėtų pasiruošti mokslo metams, kad ir taip neišvengiamo psichologinio streso būtų kuo mažiau, o iš anksto pasiruošus mokyklai dar kaip reikiant pasimėgautumėte paskutiniu atostogų mėnesiu, pataria psichologė Inga Būdvytytė.
Nepieškite perdėm rožinio paveikslo
Anot I. Būdvytytės, nepaprastai svarbu yra tai, kaip tėvai reaguoja ir kalba apie mokyklą, mat tai gali nulemti ir vaiko požiūrį. Jei mokykla jums nekėlė teigiamų emocijų, nepasakokite baisių istorijų apie piktas mokytojas ar nedraugiškus bendraklasius. Reikėtų susilaikyti ir nuo tokių komentarų, kurie išsprūsta nepagalvojus, pavyzdžiui, „Oi, nežinai, kas tavęs laukia…“ arba „Prasideda vargai vargeliai…“.
„Pirmokui verčiau reikėtų papasakoti apie tai, ko galima tikėtis mokykloje, ką jis ten veiks ir kaip viskas atrodys. Taip pat svarbu nepiešti perdėm rožinio paveikslo, mat kai kurie tėvai, pastebėję vaiko nerimą, puola jį raminti pasakodami, kaip mokykloje bus smagu, atsiras daug naujų draugų, su kuriais galės žaisti – tokiu atveju vaikui gresia nusivylimas, nes žaidimų ir smagybių bus gerokai mažiau nei jis įsivaizdavo“, - įspėja psichologė.
Nenuvertinkite vaiko nerimo
Jei vaikas prisipažįsta, kad grįžimas į mokyklą jam kelia nerimą ir baimę, I. Būdvytytė ragina nenuvertinti jo jausmų ir pasiteirauti, ko būtent jis bijo. Svarbu ne pulti raminti ir tikinti, kad viskas bus gerai, o išklausyti, priimti vaiko nerimą ir pasidalinti savo patirtimi, prisipažįstant, kad ir jums pirmą dieną mokykloje ar naujam darbe buvo baisu paaiškinant, kad dauguma žmonių jaudinasi prieš svarbius gyvenimo pokyčius.
„Nenuvertinkite vaiko jaudulio sakydami, kad tai menkniekis. Taip pat nelyginkite jo su kitais bendraamžiais ir jų reakcijomis – kiekvienas yra skirtingas ir savaip išgyvena pokyčius bei su jais tvarkosi“, - sako specialistė.
Mokyklai skirtais reikmenimis pasirūpinkite iš anksto
Anot psichologės I. Būdvytytės, vykstant į parduotuvę pirkti mokyklinių prekių, svarbu, kad vaikas galėtų dalyvauti apsipirkimo procese, išsakyti savo nuomonę, išsirinkti norimą kuprinę ar penalą – turint mielus širdžiai reikmenis, rugsėjo 1-oji bus kur kas laukiamesnė. Na, o jei praktiniais reikalais ir mokinio krepšeliu pasirūpinsite iš anksto – paskutinėmis vasaros dienomis galėsite ramiai laukti artėjančių mokslo metų.
Apsipirkite kartu
I. Būdvytytė tėvus ragina apsipirkinėti drauge su vaikais. „Apsipirkimas mokyklai drauge suteiks gerų emocijų mažyliui: jis jausis svarbus bei turintis įtakos šiame procese. Žinoma, svarbu aptarti, kiek pinigų tam galite skirti. Tai gera proga mokytis ieškoti kompromisų, ugdyti vaiko finansinius ir planavimo įgūdžius. Kartu sudarykite pirkinių sąrašą, aptarkite, kiek pinigų tam galime skirti, ir kartu pabandykite paskaičiuoti, kiek ir ko reikės bei kiek galime sau leisti“, - pataria specialistė.
Pratinkite vaiką prie naujo dienos režimo
Psichologė atkreipia dėmesį, kad artėjant mokslo metams, itin svarbu pakoreguoti ir vaiko dienos režimą: „Atėjus rudeniui, vaiko organizmui nebus papildomo šoko, kai reikės anksti keltis į mokyklą po atostogų, kai jis galėjo miegoti tiek, kiek norėjo. Artėjant rugsėjo pirmajai stenkitės rytais keltis panašiu metu, kaip ir į mokyklą bei anksti eiti miegoti, kad vaikas kokybiškai pailsėtų. Įsivažiavus į rutiną – rugsėjį visos šeimos rytai bus kur kas malonesni ir nekels papildomo streso“.
Lavinkite reikiamus įgūdžius
Prieš išleidžiant pirmoką į mokyklą, svarbu jį pamokyti ir praktinių įgūdžių: susitvarkyti savo daiktus, drabužius – tai pravers įvairiose socialinėse situacijose. Taip pat aktualu lavinti ir vaiko bendravimo įgūdžius – gebėjimą išklausyti kitą, ypač mokytoją pamokų metu, rasti bendrą kalbą su bendraamžiais, palaukti savo eilės.
Na, o kol kas psichologė ramina: jei pradėsite po truputį ruošti vaiką ir ruoštis patys jau dabar – rugsėjo 1-oji pasitiks jus ramiai ir sklandžiai.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai