Mokslininkai ir medicinos tyrinėtojai daug metų bandė surasti terminą, kuris tiktų apibūdinti plačiai geografiškai paplitusią ligą – ar tai epidemija, ar pandemija. Visgi pastaruoju metu pandemijai suteikta reikšmė yra stipresnė ir nurodo žiauresnius ir didesnius plintančios ligos mastus ir atsirandančius padarinius. Įvairios gripo virusų atmainos, Buboninis maras, raupai, ŽIV – yra vieni žiauriausių žudikų žmonijos istorijoje. Šių ligų protrūkiai nepaisė šalių sienų ir išplito visur, bei pražudė šimtus milijonų žmonių.

Susipažinkite su 6 baisiausiomis pasaulio pandemijomis:

 

1. Juodoji mirtis (1346-1353 m.). Mirė: 75-200 milijonų žmonių. Ligos priežastis – Buboninis maras, kuris sudaro sudaro 80-95 proc. visų maro ligų atvejų. Manoma, kad šio maro kilmė yra kažkur Azijoje. Greičiausiai maras buvo perneštas žiurkių pagalba į skirtingus žemynus, kurios dažnai gyvendavo prekybiniuose laivuose. Pačios žiurkės maru užsikrėtė nuo blusų – daugiausiai juodosios ir rudosios žiurkės, o žmonės maru užsikrėtė per blusų įkandimus, fizinį kontaktą su užkrėstais daiktais, nuo kitų maru sergančių žmonių – oro lašeliniu būdu, marui smarkiau išplitus (epidemijos metu) – ir per maistą).

 

2. Didžioji gripo epidemija (1918 m.). Didžioji gripo epidemija buvo užregistruota kaip pragaištingiausia epidemija istorijoje. Dėl šios ligos net tiksliai nesuskaičiuojama, kiek mirė žmonių – manoma, kad aukų skaičius vyrauja nuo 20 iki 40 milijonų. Ši liga nusinešė daugiau žmonių gyvybių nei Pirmasis pasaulinis pasaulis. Beje, 1918 m. Didžioji gripo pandemija buvo išskirtinė tuo, kad nuo šio gripo žuvo ne tik nepilnamečiai, senyvi ar silpnesnės sveikatos žmonės, bet ir fiziškai ištvermingi ir visiškai sveiki jauni suaugusieji.

 

3. ŽIV/AIDS pandemija (piko metu 2005–2012 m.). Dėl šios pandemijos šiuo laikotarpiu mirė daugiau nei 36 milijonai žmonių. ŽIV/AIDS pirmą kartą identifikuotas Kongo Demokratinėje Respublikoje 1976 metais. Šiuo metu Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, ŽIV virusu vis dar užsikrėtę yra bent 5 proc. vietinių gyventojų, taip pat sergančiųjų yra visame pasaulyje. Tik pradėjus gyventi saugesnį lytinį gyvenimą, padėtis tapo labiau kontroliuojama. Be to, buvo sukurti nauji gydymo būdai, kurie leidžia ŽIV daug lengviau valdyti, ir daugelis užsikrėtusiųjų gyvena produktyvų gyvenimą.

 

4. Justiniano maras (541–542 m.). Nuo jo mirė 25 milijonai žmonių, o kilmės priežastis – Buboninis maras. Maras užklupo Bizantijos imperijos ir Viduržemio jūros uostų miestuose, kurio protrūkis, per metus nužudė, kaip manoma, gal pusę Europos gyventojų. Šis maras yra laikomas pirmuoju užfiksuotu Buboninio maro įvykiu. Justiniano maras paliko savo pėdsaką pasaulyje, nusinešdamas iki ketvirtadalio rytinio Viduržemio jūros regiono gyventojų ir gerokai suniokojęs Konstantinopolio miestą.

 

5. Antonino/ Galero maras (165 m.). Dėl šio maro mirė 5 milijonai žmonių. Tai senovės pandemija, paveikusi: Mažąją Aziją, Egiptą, Graikiją ir Italiją. Manoma, kad tai buvo raupai arba tymai, nors tikroji priežastis vis dar nežinoma. Šią nežinomą ligą kareiviai, grįžę iš Mesopotamijos į Romą, apie 165 m., nesąmoningai paskleidė ir perdavė kitiems, o liga pražudė ir sunaikino visą Romos armiją.

 

6. Azijos gripas (1956–1958 m.). Nuo Azijos gripo mirė 2 milijonai žmonių Šis gripas buvo pandeminis H2N2 potipio A gripo protrūkis, kilęs 1956 m. Kinijoje ir tęsęsis iki 1958 m. Per dvejų metų trukmę Azijos gripas išplito iš Kinijos provincijos Guidžou į Singapūrą, Honkongą ir Jungtines Amerikos Valstijas.