Sakoma, kad geriausi vaistai nuo visų ligų, tai prevencija. Siautėjant įvairiems virusams ir nelepinant orams, apsisaugoti nuo peršalimo gali būti sunku, tačiau specialistų tvirtinimu – tikrai įmanoma. Gydytojai pasakoja, kad tinkamai savimi rūpinantis, stiprinamas imunitetas, o peršalimo tikimybė ženkliai sumažėja. Atrinkome keletą veiksmingiausių būdų, kurie padės sustiprinti organizmą ir apsisaugoti nuo ligų.
1. Įsigykite oro drėkintuvą
Sausas oras džiovina nosies gleivinę. Kuo sausesnė nosies gleivinė, tuo lengviau kimba mikrobai. Ekspertai pasakoja, kad oro sausėjimas ypač pastebimas prasidėjus šildymo sezonui, išauga ir virusinių ligų atvejų skaičius. Tyrimų duomenimis, šildymo sezonui įsibėgėjus, drėgmė patalpose įprastai sumažėja iki 25‒30 proc. Tokiomis sąlygomis juntame burnos ir gerklės sausumą, gali kilti galvos skausmas, jaučiamas nuovargis. Jeigu namuose ar biure norite užtikrinti pakankamą aplinkos drėgmės lygį, įsigykite kokybišką oro drėkintuvą.
2. Pasirūpinkite vitamino D atsargomis
Tyrimai atskleidė, kad žmonės, kuriems trūksta vitamino D, daug dažniau kenčia nuo kvėpavimo takų infekcijų. Pasak specialistų, daugumai suaugusiųjų, per dieną reikėtų suvartoti bent 600 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D. Vien su maistu gauti pakankamai vitamino D yra sunku (jo galima rasti tokiuose maisto produktuose kaip lašiša, jautiena, kiaušinių tryniai, pienas ir apelsinų sultys, sūris ir grybai), todėl jeigu įtariate, kad jums trūksta šio vitamino, pasitarkite su gydytoju ir pasirinkite atitinkamus maisto papildus.
3. Laikykitės higienos
Net jei to ir nepastebite, greičiausiai, pakankamai dažnai liečiate veidą. Tyrimo, atlikto 2016 metais metu, buvo nustatyta, kad per valandą, žmonės savo veidą vidutiniškai paliečia net 16 kartų. Šis įprotis ypatingai pavojingas siaučiant gripui ar Covid-19 infekcijai. Kadangi rankomis liečiame daugybę skirtingų objektų, tai puiki vieta bakterijų kaupimuisi. Jeigu nešvariomis rankomis liečiame veidą, visos bakterijos pernešamos nuo rankų ant veido ir gleivinių – nosies, burnos ir akių. Sudaromos palankios sąlygos virusų patekimui į organizmą.
Mokslininkai rekomenduoja pasistengti neliesti veido, netrinti akių ir nosies, o rankas plauti bent keletą kartų per dieną, ypač grįžus iš darbo, parduotuvės ar kitos viešos vietos. Kiekvienam rankų plovimui patariama skirti bent 20 sekundžių.
4. Dezinfekuokite telefoną
2012 metais, Arizonos universitete atlikto bandymo metu, buvo nustatyta, kad ant telefono yra 10 kartų daugiau bakterijų nei ant tualeto dangčio. Nors skaičiai išties dideli, bet nestebinantys – telefonai su mumis keliauja visur – ir į virtuvę, ir į miegamąjį, ir net į vonios kambarį.
Jei norite užtikrinti telefono švarą, apsisaugoti nuo bakterijų ir virusų, specialistai rekomenduoja reguliariai dezinfekuoti ekraną ir nugarėlę. Dezinfekcijai gali būti naudojamos specialios servetėlės, purkštukai arba ultra raudonųjų spindulių lempos.
5. Pasirūpinkite kokybišku miegu
„AMA Internal Medicine“ atlikto tyrimo metu, buvo analizuojamas žmonių miego kokybės poveikis imuninei sistemai. Pasirodo, kad žmonės miegantys trumpiau nei 7 valandas, daug dažniau serga peršalimo ligomis, nei tie, kurie per naktį pramiega 8 ar daugiau valandų. Tinkama miego kokybė ir pakankamas poilsiui skirtų valandų skaičius, užtikrina organizmo atsparumą bakterijoms ir virusams.
6. Stiprinkite kūną gerosiomis bakterijomis
2014 m. žurnalas „Journal of Science and Medicine in Sport“ paskelbė tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad regbio žaidėjai, kurie vartojo gerąsias bakterijas, daug rečiau sirgo peršalimo ligomis ir virškinamojo trakto infekcijomis nei tie, kurie vartojo placebą.
Gerosios bakterijos užtikrina tinkamą žarnyno ir virškinamojo trakto veiklą, stimuliuoja imuninę sistemą ir gerina bendrą žmogaus savijautą. Norint išvengti susirgimų, būtina vartoti maistą, kuriame gausu gerųjų bakterijų: jogurtą, varškę, kombučą, raugintus kopūstus ir panašiai.
7. Venkite streso
Stresas ir ilgalaikė įtampa alina organizmą ir kenkia imuninei sistemai. Jeigu dažnai jaučiatės įsitempęs ir neramus, pats laikas rasti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Laikas sau, geras miegas ir tingi diena prie televizoriaus ekrano – turėtų būti toks pat prioritetas kaip ir subalansuota mityba, darbas ar kasdienė mankšta.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai