Mąstymo klaidos, arba dar kitaip – klaidingi mąstymo modeliai, atsiranda, kuomet žmogaus mintys neatitinka tikrovės. Šis reiškinys kartais dar vadinamas pažintiniu iškraipymu. Tie, kurie klaidingais būdais suvokia aplinką ir įvykius, dažnai nesuvokia, kad taip daro. Tad susipažinkite su keliomis pagrindinėmis protavimo klaidomis, kurios trukdo kurti psichiškai sveiką ryšį su išoriniu pasauliu: 

1. Psichikos filtravimas. Tai yra pažinimo iškraipymas, kuomet žmogus linkęs pergalvoti įvairius ankstesnius nutikimus, traukdamas juos lauk iš savo pasąmonės. Visgi tokiu atveju dažniausiai sutelkiamas dėmesys labiau į neigiamus situacijų aspektus, o ne į teigiamus – tai ir yra didžiausia klaida. Kitaip tariant, pasirenkamas dėmesio sutelkimas į tai, kas nesėkminga, neveikia, o ne į tai, kas veikia. Todėl tai, kaip žmogus suvokia ir interpretuoja realybę, remdamasis ydinga neigiama perspektyva, neleidžiančia jam aiškiai matyti dalykų. Norėdami sėkmingai įveikti šį pažinimo iškraipymą, turite išsiugdyti įprotį nuolat ieškoti gėrio ir teigiamų dalykų kiekvienoje situacijoje. 

2. Skubus išvadų darymas. Skubotas išvadų darymas neretai priveda prie to, kad padaromos neracionalios prielaidos apie žmones ir aplinkybes. Pavyzdžiui, žmogus padaro prielaidą, kad kažkas įvyks ateityje (nuspėjamasis mąstymas), nes taip jau kartą buvo, arba prielaidą, jog nuskaitęs kito asmens veidą, tikrai žino, ką kažkas galvoja (skaito mintis). Problema ta, kad šios išvados retai būna pagrįstos faktais ar konkrečiais įrodymais, o remtasi tik asmeniniais jausmais ir nuomonėmis, dėl to jos dažnai gali mus suklaidinti. Siekdami įveikti šį pažinimo iškraipymą, turite pradėti savęs klausti, galbūt yra kitų paaiškinimų ar galimybių, ne tik vienintelė išvada. 

3. Asmeninimas. Šis pažintinis iškraipymas, dar kitaip vadinamas personalizavimu, pasireiškia tuo, kad žmogus nuosekliai kaltina save dėl absoliučiai visko, kas blogo įvyksta jo gyvenime. Kai kas nors neveikia taip, kaip tikėtasi, kai kurie žmonės nedelsdami prisiimame kaltę dėl šios nelaimės – nesvarbu, ar jie atsakingi už rezultatą, ar ne. Norėdami pakeisti šį klaidingą mąstymo būdą, paklauskite savęs, kokią ir kiek svarbią dalį jūs suvaidinote situacijoje, ir suvokite, kad galbūt jūs ne visiškai kaltas, kad kažkas nepavyko. 

4. „Juoda arba balta“ mąstymas. Ši mąstymo rūšis būdinga žmonėms, kurie remiasi principu – „viskas arba nieko“. Taipogi galvojama, kad: viskas yra arba tik gerai, arba tik blogai; arba santykiai nuostabūs, arba nieko verti; arba kažkas absoliučiai teisingas, arba visiškai nusišneka. Kitaip tariant, toks žmogus mato tik situacijos kraštutinumus, jam nėra nei kelio vidurio, nei pilkos spalvos atspalvių. Tai yra nenaudingas požiūris į dalykus, nes taip mąstant niekada iš tikrųjų nematome aplinkybių nešališkai ir neutraliai. Tokiam asmeniui itin svarbu mokytis atrasti ir kitų situacijos paaiškinimų, galvoti platesnėmis sąvokomis. 

5. Katastrofizavimas. Šiuo ydingu mąstymu pasižymintys žmonės mano, kad viskas yra daug blogiau negu iš tikrųjų, mėgsta „iš musės padaryti dramblį“. Galiausiai netgi imasi atitinkamų veiksmų, vedami savo klaidingų įsitikinimų, ir taip pablogina iš tikrųjų situaciją, kad pateisintų savo mąstymą. Būtina suvokti, kad keblūs įvykiai ir įvairios problemos gyvenime yra skirtingos, o jų sprendimo būdų taip pat netrūksta, nėra tikslo visko katastrofizuoti. 

6. „Etikečių klijavimas“. Mėgstantys „klijuoti etiketes“, įprastai padaro šią mąstymo klaidą – nebemoka situacijose įžvelgti naujų dalykų, nebesugeba keisti požiūrio, netobulėja. Žmonės taip pat linkę priimti žalingus – neleidžiančius pačiam turėti savo nuomonės, ir individualios asmenybės neatitinkančius visuotinius teiginius apie save ir kitus, kuriais labai stipriai įtiki, pavyzdžiui: „pora be vaikų nepilnavertė“, „vyras turi uždirbti daugiau“, „moteris būtinai turi mokėti gaminti valgyti“, „jeigu kas savaitę neįsigyji naujų drabužių – tu apsileidęs“, „darbas neturi teikti malonumo“, ir t.t. Norint įveikti šią ydingą mąstymo kryptį, reikia stengtis daugiau domėtis pasauliu, įvairiais faktais, rasti skirtingų įrodymų, kurie pagrįstų ir priešingas nuomones, kad žmogus suprastų, jog gali būti ir kitaip. 

7. Emocinis samprotavimas. Tai yra pažintinis iškraipymas, kai žmogus aiškina savo realybės patirtį remdamasis tuo, kaip jaučiasi šiuo metu. Tai, be abejo, nėra naudinga, nes mūsų emocijos tampa barometru tam, kaip mes matome savo gyvenimą ir aplinkybes, o jas pradedama matyti iškreiptai. Visuomet prieš vertinant tam tikrą situaciją ar įvykį, reikia nuraminti emocijas, o priimti sprendimą ar daryti išvadas būnant kuo ramesnės būsenos. 

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.