8 česnako teikiamos naudos sveikatai

8 česnako teikiamos naudos sveikatai
@ Shutterstock

Česnakai auginami daugelyje pasaulio vietų ir yra populiarus ingredientas įvairių virtuvių patiekaluose dėl stipraus kvapo ir gardaus skonio. Jau nuo senovės česnakai buvo naudojami kaip priemonė ir sveikatai gerinti. Jų gydomąsias savybes ir naudojimo būdus dokumentavo daugelis pagrindinių civilizacijų, įskaitant: egiptiečius, babiloniečius, graikus, romėnus ir kinus. Mokslininkai pabrėžia, kad daugiausiai naudos sveikatai suteikia sieros junginiai, susidarantys susmulkinant, sutraiškant ar sukramtant česnako skiltelę, tačiau kurie išlieka labai trumpai, todėl česnaką reikia valgyti kuo šviežesnį – ką tik supjausčius.

 

Susipažinkite išsamiau, kokią naudą česnakas teikia organizmui:

 

  1. Tai – puikus maistas, norintiems sulieknėti. Česnakai yra itin maistingi – juose gausu vitaminų B6 ir C, mangano, tačiau labai mažai kalorijų.

     
  2. Česnakai gali padėti įveikti peršalimus. Česnakas padeda užkirsti kelią ligoms, tokioms kaip: gripas ir peršalimas, taip pat sušvelninti jų sukeltus simptomus. Tris mėnesius atliekami tyrimai parodė, kad kasdienis česnako vartojimas peršalimo ligų skaičių sumažino 63 proc., palyginus su naudojamu placebu. Vidutinė peršalimo simptomų trukmė taip pat sumažėjo net 70 proc.

     
  3. Aktyvūs česnako junginiai gali sumažinti kraujospūdį. Reguliariai vartojamas česnakas gali sunormalizuoti kraujospūdį tiems, kurie serga hipertenzija. Kai kuriais atvejais šis nuostabus augalas gali būti toks pat veiksmingas kaip ir įprasti vaistai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad kasdien suvartojama 600-1500 mg (tai prilygsta maždaug 4 česnako skiltelėms) česnako ekstrakto padarė tokį pat efektą kaip vaistas „Atenolol“, sumažinantis kraujospūdį per 24 savaičių laikotarpį.

     
  4. Česnakuose yra antioksidantų, kurie gali padėti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos. Česnakuose yra antioksidantų, kurie palaiko organizmo apsauginius mechanizmus nuo oksidacinių pažeidimų. Įrodyta, kad reguliariai vartojamas česnakas, padidina antioksidacinių fermentų gamybą organizme, taip pat žymiai sumažina oksidacinio streso padarytą žalą tiems, kurių yra aukštas kraujospūdis. Česnakuose yra antioksidantų, kurie apsaugo nuo ląstelių pažeidimo ir senėjimo, o tai gali sumažinti riziką sirgti Alzheimerio liga ir demencija.

     
  5. Gali prailginti gyvenimo trukmę. Česnakai padeda kovoti su lėtinėmis ir infekcinėmis ligomis – kurios yra dažna vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastis, tuo pačiu prailgindami gyvenimo trukmę.

     
  6. Kartais gali pagerinti sporte pasiekiamus rezultatus. Česnakai tradiciškai buvo naudojami senovės kultūrose, siekiant sumažinti nuovargį ir padidinti žmonių darbingumą. Jie taip pat buvo naudojami tam, kad padėtų palaikyti senovės Graikijos olimpinių sportininkų gerą fizinę sveikatą. Atlikti tyrimai su graužikais parodė, kad valgant česnakus, lengviau atlikti fizinius pratimus. Širdies ligomis sergantiems žmonėms, kurie 6 savaites vartojo česnakų aliejų, maksimalus širdies susitraukimų dažnis sumažėjo 12 proc. ir padidėjo fizinis pajėgumas. Tačiau atliktas dar ir kitas tyrimas, kuriame dalyvavo devyni konkurencingi dviratininkai, neparodė jokios česnakų naudos šiame kontekste.

     
  7. Česnako valgymas gali padėti detoksikuoti sunkiuosius metalus organizme. Įrodyta, kad reguliariai valgant česnaką, jame esantys sieros junginiai apsaugo nuo organų pažeidimų, susijusių su toksiškumu sunkiesiems metalams. Atliktas tyrimas, kuris truko keturias savaites, parodė, kad automobilių akumuliatorių gamyklos darbuotojai, nuolat veikiami per didelio švino kiekio, valgydami česnaką, sumažino švino kiekį kraujyje 19 proc. Česnako valgymas taip pat sumažino daugelį klinikinių toksiškumo požymių, įskaitant: galvos skausmą ir padidėjusį kraujospūdį.

     
  8. Gali padėti sustiprinti kaulus. Atlikto tyrimo metu, kuriame dalyvavo moterys, išgyvenančios menopauzės laikotarpį, nustatyta, kad česnako vartojimas žymiai sumažina estrogeno trūkumą organizme – kas įprastai ir sukelia moterims kaulų retėjimą.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas