Daugelis iš mūsų sau užduoda klausimą: kodėl nesiseka numesti svorio, kodėl taip sunku pakeisti mitybą, apriboti suvartojamų kalorijų skaičių ir gyventi sveikiau? Esmė ta, kad „santykis“ su maistu kartais gali būti iškreiptas – kaip alkoholikų, darboholikų ir kitų priklausomų žmonių. Kol nesuprantame savo tokio elgesio priežasčių, tol negalime atsispirti maistui.

Kultūros normų įtaka. Dar niekada niekas taip iš kailio nesinėrė, norėdamas parduoti kokį nors skanėstą, kaip dabar. Ir, savaime suprantama, informacijos apie nutukimo žalą taip pat nebetrūksta. Vis dėlto susilaikyti sunkiau nei gyventi sveikai, todėl dauguma nueina paprasčiausiu keliu – renkasi produktus (kartais – nelabai tinkamus).

Maistas kaip būdas greitai pasitenkinti. Šokoladukas po kiekvienos nesėkmės – gana žalingas įprotis.

Maistas kaip raminamieji. Daugelis žmonių valgo todėl, kad nervinasi. Maistas pakelia cukraus lygį kraujyje ir žmogus nusiramina. Kadangi sotumo centras daugybe nervų galūnėlių susijęs su kitomis smegenų dalimis, pasitaiko, kad susinervinęs žmogus pajunta alkį. Be to, valgant stimuliuojama endorfinų (laimės hormonų) gamyba.

Maistas kaip antidepresantai ir būdas sumažinti įtampą. Su depresija susiduria milijonai žmonių. Smegenų ląstelėse krenta serotonino lygis, imama pilnėti – aktyvumas sumažėja, tačiau maisto suvartojama tiek pat.

Persivalgymas kaip protestas prieš save ar kitus. Bandymai sulieknėti iki „idealių“ matmenų  arba laikytis beveik neįmanomos dietos dažnai baigiasi nusivylimu. Tada persivalgymas tampa vienu iš būdų pasipriešinti nepakeliamam spaudimui.

Iškreiptas savo kūno suvokimas. Dėl to imama badauti arba persivalgoma. Vaizdas, kurį toks žmogus mato veidrodyje, neatitinka realybės.