5 mitas: fluoruotas vanduo didina tikimybę susirgti vėžiu. Panašūs gandai sklando jau ištisus dešimtmečius, tačiau iki šiol nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas, kad tai galėtų būti tiesa.

6 mitas: vėžio gydymo metodas egzistuoja, tačiau gydytojai jį slepia. Deja, bet gydytojai, kaip ir kiti žmonės, taip pat serga vėžiu ir kartais nuo jo miršta. Vargu, ar žinodami “slaptą” gydymo metodą juo nepasinaudotų. Be to, “stebuklingas metodas” tiesiog negali egzistuoti, nes skirtingos vėžio formos yra gydomos skirtingais metodais.

7 mitas: vėžį visuomet lydi skausmas. Jei nieko neskauda, vadinasi vėžio nėra. Dauguma vėžio formų sukelia tik nedidelius skausmus arba nesukelia visai jokių, ypatingai ankstyvose stadijose. Todėl skausmu, kaip simptomu, pasikliauti tikrai nereikėtų. Kadangi susirgus vėžiu kurį laiką gali nepasirodyti jokie simptomai, o gydymo efektyvumui ankstyva diagnozė labai svarbi – rekomenduojama reguliariai tikrintis savo sveikatą.

8 mitas: jei kas nors ir tėvų sirgo vėžiu, tikimybė susirgti yra labai didelė. Žinoma, tikimybė tikrai yra, tačiau tai labai priklauso nuo vėžio tipo. Iš esmės tik 5-10% turi paveldėtą polinkį susirgti vėžiu. Paprasčiausiai vėžys šiais laikais – labai dažna liga, todėl nereikėtų jo sieti būtent su paveldimumu.