Nuovargis, energijos trūkumas, miego ar virškinimo sutrikimai, bėrimai, nusilpęs imunitetas – simptomai, dažnai atpažįstami ne vienam šiuolaikiniam žmogui. Būtent jie neretai įspėja, kad organizme yra prasidėjęs lėtinis uždegimas. Kaip pastebi biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė, lėtinis uždegimas ilgainiui gali neigiamai veikti ne tik organus ir audinius, bet ir paskatinti įvairių ligų, tarp kurių ir vėžys bei insultas, atsiradimą. Tad, ko reikėtų imtis?

Uždegimas vis dažniau atsiduria mokslininkų akiratyje. Pastaraisiais metais ypač plačiai tyrinėjama ir analizuojama, kaip uždegimas skatina įvairių lėtinių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto rizikos atsiradimą.

Kaip paaiškina dr. S. Čapkauskienė, uždegimas – tai imuninės sistemos atsakas į išorinį ar vidinį dirgiklį. „Uždegimo metu gaminamos bei išskiriamos tam tikros cheminės ir signalus perduodančios medžiagos, kurios sukelia dirginimą bei tinimus organizmo viduje. Šis procesas yra būtinas, nes padeda organizmui reaguoti į svetimkūnius ar sužeidimus. 

Situacija blogėja, kai uždegiminis procesas užtrunka per ilgai ir tampa nekontroliuojamas – taip organizmas yra nuolatinės parengties būsenoje. Ilgalaikis uždegimas gali susilpninti imuninę sistemą, sutrikdyti normalią ląstelių fiziologiją ir sukelti didelius pokyčius audiniuose bei organuose. Visi šie procesai didina lėtinių ligų riziką. Ilgainiui lėtinis uždegimas gali turėti neigiamą poveikį audiniams ir organams, o dėl to didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis – nuo vėžio iki insulto“, – paaiškina biomedicinos mokslų daktarė.

Lėtinį uždegimą išduoda nuovargis, energijos trūkumas, miego sutrikimai, įvairios infekcinės ligos, nerimas, abejingumas, virškinimo trakto problemos (pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas, viduriavimas,  refliuksas), padidėjęs svoris. Pašnekovė ragina į jaučiamus simptomus nežiūrėti pro pirštus ir reguliariai tikrintis sveikatą, atlikti profilaktinius tyrimus.

Uždegimo priežastys

Lėtinio uždegimo atsiradimą gali paskatinti toksinių ar radiacinių medžiagų poveikis, stresas ir miego sutrikimai, žalingi įpročiai, menkas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, infekcijos, hormonų pusiausvyros sutrikimai, žarnyno disbiozė. Biomedicinos mokslų daktarė paaiškina, kad į visa tai nereikėtų žvelgti pro pirštus, nes lėtinio uždegimo sukeltos ligos yra viena didžiausių mirties priežasčių pasaulyje.

Prasidėję lėtinio uždegimo procesai gali paskatinti išaugusią metabolinio sindromo, II tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nealkoholinį kepenų suriebėjimo, lėtinių inkstų ligų, įvairių rūšių vėžio, depresijos, neurodegeneracinių ir autoimuninių ligų, osteoporozės, sarkopenijos, psoriazės, aknės, rožinės, uždegiminių žarnyno ligų riziką.

„Uždegimą skatina kviečių produktuose esančio gliuteno, karvės pieno baltymų, rafinuotų angliavandenių ir cukraus, transriebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, alkoholio perteklius. Baltieji miltai, baltasis cukrus ir iš dalies hidrinti riebalai (arba transriebalai) – lėtai „žudo“ mūsų organizmą – aktyvina uždegiminius procesus, taip silpnindami sveikatą ir didindami lėtinių ligų riziką“, – sako dr. S. Čapkauskienė.

Kaip įveikti?

Siekiant išvengti lėtinio uždegimo organizmui naudingi kuo natūralesni, švieži, ekologiški ir sezoniniai produktai. Kaip tvirtina biomedicinos mokslų daktarė, uždegimą mažina daržovės, vaisiai ir uogos, viso grūdo produktai (ypač kruopos), sėklos, riešutai, alyvuogių, linų sėmenų aliejus, riebi žuvis, avokadai. 

Kovojant su lėtiniu uždegimu labai svarbu pasirūpinti, kad organizmui netrūktų vitaminų C, D ir E, kurie pasižymi galingu antioksidaciniu veikimu. Vitamino C gausu spanguolėse, bruknėse, aronijose, erškėtrožėse, raugintuose kopūstuose, paprikose, pomidoruose, uogose bei citrusiniuose vaisiuose. 

Taip pat, dr. S. Čapkauskienė išskiria uždegimą mažinančių omega-3 riebalų rūgščių naudą. Be to, labai svarbu ir cinkas, selenas bei magnis. Mitybos specialistė akcentuoja, kad kovojant su uždegimu yra ypač naudingas aukšto kokybės tyras alyvuogių aliejus, kuriame yra polifenolių ir vitamino E. „Nepamirškite ir augalų, stiprių savo biologiškai aktyviomis medžiagomis ir suteikiančiomis galingą apsaugą organizmo ląstelėms, tai – kurkuminas, resveratrolis, imbieras, česnakas, žaliosios arbatos ekstraktas, bromelainas (galingas ananasuose esantis fermentas) – visa tai yra galingos priešuždegiminės medžiagos, kurios gali padėti kovoti su ligomis“, – sako mitybos specialistė.

Biomedicino mokslų daktarė atkreipia dėmesį į galingą priešuždegiminį „užtaisą“ – kurkuminą. Ji paaiškina, kad kurkuminas yra pagrindinė ciberžolės veiklioji medžiaga, pasižyminti stipriu priešuždegiminiu poveikiu. „Jis yra labai galingas antioksidantas, slopinantis uždegiminius procesus organizme. Kurkuminas neutralizuoja laisvuosius radikalus, stimuliuoja organizmo antioksidacinių fermentų gamybą. Kurkumino aktyvumas yra panašus į vitaminų C ir E antioksidacinį poveikį. Jis gerina kraujagyslių endotelio funkciją, taip mažindamas širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką“, – komentuoja dr. S. Čapkauskienė. Ši biologiškai aktyvi medžiaga sustiprina kognityvines funkcijas (atminties, dėmesio, reakcijos mechanizmus) senstant, plačiai mokslininkų nagrinėjamas ir kurkumino antivėžinis bei antidepresinis poveikis.

Be to, rūpinantis savo sveikata, nereikėtų pamiršti ir poilsio bei darbo režimo, kokybiško miego svarbos. Biomedicinos mokslų daktarė ragina vengti žalingų įpročių, streso, saikingai vartoti kavą, rafinuotus angliavandenius, cukrų, transriebalus (jų gausu įvairiuose konditeriniuose gaminiuose, saldainiuose, kepiniuose), alkoholį, apdorotą mėsą ir jos produktus.