Osmoprotektorių kaupimas ląstelių viduje – tai specifinė apsauginė reakcija, padedanti žmogaus ląstelėms užsitikrinti gyvybiškai būtiną vandens kiekį ir išgyventi. Tik dėl osmoprotektorių žmonės po intensyvios fizinės treniruotės ar gausesnio alkoholio pavartojimo kitą dieną yra vis dar gyvi: tiek prakaituojant, tiek geriant alkoholį pasekmė ta pati – organizmas praranda vandenį ir ląstelės turi išgyventi padidėjusio druskingumo sąlygomis. Širdies, kepenų, inkstų, smegenų ląstelės prikaupia osmoprotektorių, todėl nepraranda vandens, o apie ląstelėse prasidėjusį vandens trūkumą mums praneša jaučiamas troškulys. Kol papildome prarastą vandens kiekį atsigerdami, gyvybiškai svarbių organų ląstelės išgyvena tik veikiamos osmoprotektorių.
 
„Ta pati taisyklė galioja ir akims: kad akies paviršiaus ląstelės nežūtų dėl dehidratacijos, būtini osmoprotektoriai, tačiau Lietuvoje vis dar visų ligų panacėja – ramunėlių ar kitų žolelių kompresai. Teko gydyti pacientę, kuri nevartojo paskirto gydymo bet, pasitarusi su kaimyne, įsilašino Auksinio ūso tirpalo – žinoma, akių gleivinė buvo nudeginta“, –  patirtimi dalijasi gydytoja-oftalmologė dr. A. Kalasauskienė.
 
Yra dar vienas simptomas, signalizuojantis apie akių ligas – galvos skausmas. Retai šį erzinantį nemalonų reiškinį pacientai susieja su regėjimu – dažniau manoma, kad tai nuovargio, persidirbimo ar kitų bendrinių organizmo negalavimų pasekmė. Yra daugybė su akimis susijusių sveikatos sutrikimų, galinčių lemti galvos skausmus, svarbu žinoti, kad šie  skausmai gali būti netiesioginiu ženklu, jog turite regėjimo problemų.
 
Anot dr. A. Kalasauskienės, norint išvengti sausų akių ligos ar paprasčiausio jų nuovargio, reikia laikytis taisyklingo darbo ir poilsio režimo. Būtinos pertraukėlės kas 40–45 minutes po intensyvaus darbo akimis – jų metu reikia pasėdėti užsimerkus ar pabendrauti su kolegomis, nes nustatyta, kad pokalbio metu mirksėjimo dažnis būna nuo 10,5 iki 32,5 kartų per minutę. Be to, itin svarbu, kad darbo vieta būtų tinkama – kompiuterio monitoriaus ekranas turi būti nuleistas žemiau, kad vokų plyšys būtų mažesnis ir mažiau išgaruotų ašaros. Jei šios priemonės nepadeda, o akyse jaučiamas diskomfortas, būtina įsilašinti osmoprotektorių – to, ką mūsų akis gamina pati, tačiau nepakankamai.