Namų daktaru tituluojamą alaviją šiais laikais auginamą išvystame vis rečiau, o juk jis gali tapti nepakeičiamu vaistu: sakoma, kad alavijas gydo odos sužeidimus (nudeginimus, žaizdeles, bėrimus), padeda sumažinti skausmą, skatina audinių regeneraciją, padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir t.t.

Alavijas – tai Rytų ir Pietų Afrikos augalas, kurio rūšių pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 300. Tačiau tikrai ne visos alavijo rūšys turi gydomųjų savybių. Labiausiai vertinamas ir vaistams  dažniausiai auginamas porūšis – Aloe vera arba kitaip vaistinis alavijas, o štai namuose dažniausiai auginame Aloe arborescens liaudiškai vadinamą alijošiumi.

Kodėl alavijas toks naudingas? Stambiuose ir sultinguose alavijo lapuose yra daugiau nei 75 maistiniai komponentai ir maždaug 200 aktyviųjų komponentų. Gydymui galima naudoti tiek lapų minkštimą, tiek alavijo lapų sultis, kurios veikia antibakteriškai, todėl dažnai yra naudojamos žaizdoms gydyti. Nuskinkite lapą, išlukštenkite minkštimą ir tiesiog uždėkite ant žaizdos.

Jei sutrikusi skrandžio, žarnyno ir tulžies funkcija – alijošiaus sultys taip pat ateis į pagalbą.  Preparatus su alijošiaus ekstraktu medikai rekomenduoja kosuliui, bronchitui ir kitoms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Kai kurie žmonės alavijo sultis geria reguliariai – sakoma, kad jos padeda stiprinti imuninę sistemą.

Alijošius – puiki grožio priemonė, gerai drėkinanti ir maitinanti odą, todėl alijošiaus lapai pravers ne tik kaip vaistai, bet ir kaip priemonė odos priežiūrai. Nuskinkite alijošiaus lapą, išimkite minkštimą ir pavalykite juo veidą. Alijošiaus sulčių galite įlašinti į drėkinamąjį kremą. Sakoma, kad alijošius į odą susigeria tris kartus greičiau nei paprastas vanduo, taigi alijošiaus pagalba oda bus drėkinama kur kas efektyviau.