Pasak apibrėžimų, alergija – tai imuninės sistemos įsijungimas, nes atpažįstamas tam tikras maisto produktas tarsi organizmo „priešas“ ir išskiriami antikūniai kovai su juo. Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyta 14 pagrindinių maisto alergenų (gliutenas, pienas ir jo produktai, žuvis ir jos produktai, riešutai, garstyčios, salieras, sojos ir jos produktai, kiaušiniai ir t.t.), kurie dažniausiai pasireiškia alerginėmis reakcijomis žmogaus organizme. Ženklinimo etiketėse juos galite rasti sudedamųjų dalių sąraše paryškintus arba kitokiu šriftu nei kitos sudedamosios dalys. Tačiau organizmas gali reaguoti ne tik į šiuos pripažintus alergenus, teoriškai visi maisto produktai gali sukelti alergines reakcijas, net tam tikri maisto priedai: dažikliai, saldikliai, konservantai, skonio ir kvapo stiprikliai ar alkoholis gali būti imuninės sistemos provokatoriais ar tiesiog Jūsų organizmas jų netoleruos.

„Ne kartą teko sutikti žmonių, kurie parausta ar veide pasirodo raudonos dėmės išgėrus taurę vyno. Jau nekalbu apie didesnį jo kiekį, kai pradeda kankinti stiprus galvos skausmas. Tai galimai atsitinka dėl sieros dioksido, kitaip dar vadinamų sulfitų arba baltyminių medžiagų – aminų, pastarųjų gausu ne tik vyne, bet sūriuose, rūkytuose ir vytintuose mėsos gaminiuose“, – pastebi R. Bogušienė.

Pavyzdžiui, vištiena neįeina į 14 pagrindinių alergenų, kurie nustatyti Europos Sąjungoje. Tačiau žmonės gali būti jautrūs, net alergiški vištienai, nes ji, kaip žinome, yra baltymų šaltinis, o baltymai dažniausiai ir dalyvauja alerginiuose procesuose. Svarbiausia imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo svetimų medžiagų gaminant antikūnus. Alergija pasireiškia patekus į organizmą baltymams, imuninė sistema pradeda kovoti su jais, tai vadinama autoimuninėmis reakcijomis ir pradeda gaminti specifinius antikūnus prieš tam tikrus maisto baltymus. Tada iššaukia įvairius požymius į išorę, kad asmuo susirūpintų, ką valgo.