Alergija gyvūnams iškelia nemenką iššūkį – kadangi daliai žmonių ji išsivysto įsigijus katę ar šunį, visi sprendimai atrodo drastiški. Jei įmanoma, alergologai siūlo augintinio atsisakyti, tačiau daugelis su tuo niekuomet nesutiks. Tad kaip susigyventi su dirgikliu, kuris kartu yra ir geriausias draugas? Alergologai tikina, kad pasitelkus ryžtą ir technologijas tai vis dėlto įmanoma.
 
Juodaplaukės sveikatai pavojingesnės
 
Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog alergijos gyvūnams nėra tokios dažnos kaip dulkėms ar maisto produktams. Ir vis tik jų, kaip ir kiekvienos alergijos, skaičiai per praėjusius du dešimtmečius pakilo bent kelis kartus.
 
Šiuo metu skaičiuojama, jog Europoje alerginį jautrumą gyvūnams turi 13 proc. populiacijos. Jautrumą žiedadulkėms ar dulkių erkėms turinčių žmonių skaičius dar didesnis – net 30 proc.
 
„Bet kokia alergija rodo, kad organizmas sugeba nuo tam tikrų medžiagų įsijautrinti, todėl ir antros ar trečios alergijos tikimybė jam daug didesnė. Kalbant apie alergijas gyvūnams pakankamai dažnai nutinka taip, jog vaikas neturi jokių jautrumo požymių ir tėvai nieko bloga net nepagalvoję nuperka gyvūną, o jau su juo susidūrus vaikui išsivysto alergija“, – teigia gyd. N. Vaičiulionienė.
 
Dažniausiai nuo gyvūnų kenčia kvėpavimo takai: prasideda čiaudulys, sloga, net dusimas. Retesniais atvejais pažeidžiama ir oda – nuo naminių gyvūnų žmogų gali berti, imti niežėti oda. Labiau „nedraugiška“ už šunį yra katė, kuriai alergiją turi daugiau žmonių nei bet kokiam kitam gyvūnui. Įdomu tai, jog įtakos turi ir kailio spalva – juodaplaukės katės jautrumą sukelia dažniau.