Alergijos ir Astmos asociacijos visame pasaulyje siekia atkreipti visuomenės dėmesį - vis daugiau ir vis jaunesnio amžiaus žmonių kenčia nuo alergijos ir astmos. Mokslininkų teigimu per pastaruosius 20 metų alerginių sudirgimų bei astmos atvejų padvigubėjo.

Egzistuoja dvi pagrindinės alerginių ir astmos susirgimų padažnėjimo teorijos - Mičigano Universitete dėstantis daktaras Markas Makmoris (Marc McMorris) teigia, kad vakarietiško pasaulio perdėtas susirūpinimas asmens ir aplinkos higiena gali būti kenksmingas ir atsisukti prieš mus alerginių sudirgimų ir astmos pavidalu. Manoma, kad su ženkliai mažiau mikrobų susidurianti mūsų imuninė sistema neturėdama su kuo kovoti periorientuoja ir ima iškreiptai reaguoti į aplinkoje esančias medžiagas. Medikai ir mokslininkai siūlo rinktis kuo natūralesnes, mažiau agresyvias valymo priemones, riboti kosmetikos priemonių naudojimą, ypatingą dėmesį skirti vaikų gyvenamosios aplinkos ir higienos priemonių natūralumui bei saugumui.

Antrąją teoriją savo knygoje „Alergijos pradžiamokslis“ apibrėžia Lietuvos Alergijos ir Astmos Asociacijos prezidentė prof. Rūta Dubakienė, teigianti, kad alergijos išsivystymui „postūmį duoda aplinkos veiksniai, ypač didėjanti aplinkos tarša, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas“. Mokslininkė savo knygoje pabrėžia, kad būtina nustatyti alergiją sukeliančius, o taip pat ir jos išsivystimą skatinančius, veiksnius bei juos šalinti iš savo gyvenamosios aplinkos.

Alergijos požymiai, nustatymas ir gydymas

„Alergija pasireiškia įvairiais požymiais: bėrimais, patinimais, varginančiu odos niežuliu, viduriavimu, pilvo skausmais bei pūtimu, sausu kosuliu, dusulio priepuoliais (žmogui sunku iškvėpti orą), galvos skausmais, svaigimu, kraujospūdžio sumažėjimu net iki nulio“, - savo knygoje rašo prof. Rūta Dubakienė.