Amerikos mokslininkai jau žino, kaip chemoterapijos metu apsaugoti sveikas ląsteles. Naują metodiką išbandė specialistų grupė, vadovaujama Jennifer Adair iš Fredo Hutchinsono Onkologijos centro Sietle (Vašingtonas). Ataskaita apie tyrimą publikuota žurnale „Science translation Medicine“.
Chemoterapijai naudojami įvairūs preparatai, kurie ne tik padeda kovoti su piktybiniais vėžiniais dariniais, taip pat naikina ir kitas ląsteles, paleidžia savaiminio susinaikinimo mechanizmą. Tokie vaistai pasižymi dideliu toksiškumu.
Ypač jautrūs chemoterapijos poveikiui kaulų čiulpai, gaminantys kraują. Pažeidus juos preparatais nuo vėžio, smarkiai sumažėja leukocitų, atsakingų už imuninį atsaką, ir eritrocitų skaičius (kitaip tariant, tai gali baigtis anemija ir kitomis labai pavojingomis problemomis).
Bandymams buvo pasirinkti trys pacientai, sergantys glioblastoma – labiausiai paplitusia pirminio smegenų naviko forma. Mokslininkai paėmė sergančiųjų kaulų čiulpų kamieninių ląstelių pavyzdžius ir pakeitė šiose ląstelėse esančią paveldimą informaciją taip, kad jos tapo nejautrios temozolomido (vaistų nuo glioblastomos) poveikiui. Modifikuotos kamieninės ląstelės buvo persodintos pacientams.
Kaip rodo tyrimai, bandomųjų gydymas chemoterapija buvo veiksmingesnis – nepageidajamų reakcijų į gydymą buvo mažiau, negu įprastomis sąlygomis, visiems trims pacientams pavyko peržengti vidutinę tokios ligos atveju gyvenimo trukmę – 12 mėnesių. Darbo autoriai pažymėjo, kad vienam iš tiriamųjų po tokio gydymo liga neprogresavo 34 mėnesius.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto
Kitas faktas
Komentarai (2)