Amžiaus rykštė – priklausomybė nuo druskos

Amžiaus rykštė – priklausomybė nuo druskos
@ Shutterstock

Gydytojai dažnai primena, kad druskos suvartojame per daug, tačiau kartais atrodo, kad rankos tiesiog pačios siekia ko nors sūraus... Kodėl taip nutinka, kuo druska žalinga organizmui ir ar įmanoma sumažinti potraukį jai?

Kodėl mums taip patinka sūrus maistas?

Žmogaus kūne galima rasti daugybę mikroelementų, tačiau ypatinga svarba normaliam organizmo darbui išsiskiria du – tai natris ir kalis.

Kalis ir natris – tai lyg du amžini priešai. Kalis stengiasi „ištraukti“ vandenį iš ląstelių, o natris – atvirkščiai, t.y. visais įmanomais būdais jį sulaikyti. Būtent dėl šios nesibaigiančios kovos ląstelėse vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai (vienos medžiagos su vandeniu patenka į vidų, kitos pasišalina).

Kalio gausu augalinės kilmės maiste, o natrio gauname su gyvulinės kilmės produktais (tačiau daugiausiai vis dėlto su druska).

Mūsų protėviams druska buvo prabangos dalykas – išgauti jos jie dar nemokėjo, todėl tekdavo tenkintis nedideliais kristalais pajūryje ir panašiai. Mamutą sumedžioti taip pat pavykdavo ne kasdien, todėl didžiąją raciono dalį sudarydavo augalinis maistas. Kitaip tariant, protėviai natrio gaudavo visai mažai, o kalio – daug arba bent jau pakankamai.

Kadangi organizmui reikia ir vieno, ir kito, evoliucijos metu išsivystė potraukis sūriam maistui, gebėjimas kaupti natrį ir visiškas kalio „nevertinimas“ (šis lengvai pasišalina su šlapimu). Tačiau laikas ėjo, žmonės darėsi protingesni. Kai jie išmoko išgauti druską, tai jau nebebuvo kažkas itin reto ar brangaus. Augalinio maisto ėmėme vartoti mažiau, tačiau evoliucijos metu organizmo įgyti įpročiai išliko – mes ir toliau mėgstame sūrų maistą, organizmas kaupia natrį, o štai kalio pusiausvyrai ima nebepakakti.

Pavojus širdžiai (ir ne tik)

Kad organizmas funkcionuotų normaliai, natrio ir kalio santykis racione turėtų būti 1:3–1:4, tačiau šiuolaikinis žmogus natrio gauna 2–4 kartus daugiau, negu priklauso, o kalio – 2–3 kartus mažiau. Ir tai kelia grėsmę sveikatai.

Kaip minėta, natris sulaiko skysčius organizme, todėl jo perteklius pirmiausiai gresia patinimais ir pabrinkimais. Tačiau tai dar ne viskas – streso metu situacija pablogėja dar labiau: organizmas bet kokį stresą vertina kaip grėsmę netekti kraujo, todėl ima kaupti vandenį (skysčiai būtini, kad netekus kraujo būtų galima stabilizuoti spaudimą). Kalio atsikratoma, žmogus jaučiasi apsunkęs, svarstyklių rodmenys nedžiugina. Tačiau blogiausia ne tai. Dėl natrio perteklius sukauptų skysčių sąskaita padidėja ir kraujo tūris, dėl to įsitempia kraujagyslių sienelės ir didėja apkrova širdžiai. Jai tenka pumpuoti daugiau kraujo, negu priklauso, todėl pakyla kraujospūdis ir išauga infarkto rizika.

Į padidėjusį arterinį kraujospūdį itin jautriai reaguoja inkstai: daugiau kraujo reiškia daugiau darbo, o kuo daugiau darbo – tuo greičiau jį būtina atlikti.

Tačiau kenčia ne tik širdis ir inkstai. Druska žadina apetitą, todėl piktnaudžiaujantys sūriu maistu greičiau priauga nereikalingo svorio. Priklausomybė išsivysto labai greitai (beveik taip pat greitai, kaip ir priklausomybė nuo cukraus). Druska sustiprina įvairių produktų skonį ir neretai – ne pačių naudingiausių, todėl mus itin traukia nesveikas maistas, ir mes suvalgome daugiau, negu iš tikrųjų reikia. O kas nutinka išsivysčius priklausomybei, aiškinti turbūt nereikia...

Dėl natrio pertekliaus nukenčia ir imuninė sistema – sūraus maisto mėgėjai dažniau skundžiasi peršalimo ligomis. Taip pat pastebėta, kad didėja ir osteoporozės rizika, ir gastrito rizika...

Kuo pakeisti druską?

Parduotuvėse gana didelis pasirinkimas – rasite ir jūros, ir rožinės Himalajų, ir net egzotiškos juodosios druskos. Nors manoma, kad visos jos naudingesnė už įprastą, tačiau tai – ne visai tiesa. Taip, tokioje druskoje bus daugiau įvairių mikroelementų (jodo, magnio, kalcio), ji ir kainuos daugiau, tačiau vertinti jos kaip visaverčio mikroelementų šaltinio negalima. Kad jų gautumėte pakankamai, reikės suvartoti daugiau druskos, o tai reiškia natrio perteklių. Geriau mikroelementų atsargas pildyti kitais būdais – vartojant naudingą maistą arba maisto papildus.

Maistą galima gardinti pakeičiant druską įvairiais priedais, žolelėmis, prieskoniais, pavyzdžiui: imbierų milteliai ir pankolių sėklos tiks keptai mėsai ir paukštienai, džiovinti jūros kopūstai – daržovėms, sriuboms, mėsai, paukštienai ir žuviai, petražolės suteiks gaivumo pojūtį sriuboms, troškiniams, kiaušinių patiekalams.... Nebijokite eksperimentuoti!

Kuo mažiau, tuo geriau

Normaliai organizmo veiklai palaikyti per dieną reikia 2 g natrio (tai – 4–5 g druskos, arba pusė arbatinio šaukštelio). Net jeigu druskos atsisakysite visiškai, jums tai nepakenks, nes natrio pakankamai gausite su maisto produktais. Bėda tik ta, kad toks maistas atrodys prėskas ir neskanus, nes skonio receptoriai prie jo tiesiog nepripratę.

Gera žinia ta, kad per 28 dienas skonio receptoriai atsinaujina: per tą laiką reikia po truputį mažinti suvartojamos druskos kiekį, pakeisti ją įvairiais prieskoniais. Praėjus mėnesiui jūs vėl jausite ryškų natūralaus maisto skonį.

Na, o kad kompensuotumėte kalio trūkumą, stenkitės valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Daug šio mikroelemento turi džiovinti abrikosai, bananai ir bulvės, taip pat špinatai, riešutai, moliūgai ir džiovinti pomidorai.

Būkite sveiki!

Komentarai

Ar žinote, kad...

Jei be perstojo rėktum 8 metus, 7 mėnesius ir 6 dienas, tai pagamintum pakankamai energijos užvirinti vandenį vienam kavos puodeliui

Kitas faktas