Bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – viena opiausių pastarojo meto žmonijos problemų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje atsparumas antibiotikams auga itin sparčiais tempais. Atlikti skaičiavimai rodo, jog kasmet dėl vaistams atsparių infekcijų ES šalyse miršta daugiau nei 25.000 pacientų, o šių infekcijų gydymo išlaidos ir dėl prarasto našumo patiriami nuostoliai ES siekia 1,5 mlrd. EUR. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje dėl bakterijų atsparumo mirs apie 10 milijonų žmonių.
 
Didžiausia atsakomybė – žemės ūkiui
 
Antibakterinis atsparumas (AMR) – kompleksinė problema, apimanti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatą, o taip pat ir maisto sektorių. Teigiama, kad 2015 metais vien Lietuvoje visame žemės ūkyje buvo sunaudota beveik 12 tonų antibiotikų, o 2016 metais skaičius išaugo iki 13 tonų. Iš jų net 46 proc. sunaudojimo priklauso paukštienos augintojams.
 
Didieji JAV maisto gigantai jau  imasi socialinės atsakomybės, skelbdami karą antibiotikams – pavyzdžiui, užkandinė „Subway“ dar 2015 metais pranešė, jog ateityje ketina visiškai atsisakyti vištienos ir kalakutienos, kuri buvo auginta naudojant antibiotikus. Panašios politikos visame pasaulyje pastaraisiais metais imasi ir kiti maisto tiekėjai, taip prieštaraudami gyvūnų auginimui antibiotikais.
 
Tyrimų statistika signalizuoja pavojų
 
Kalbant apie Europos Sąjungą, čia draudžiama naudoti antibiotikus gyvūnų augimo skatinimui, tačiau leidžiama vartoti gyvūnams susirgus. Komentuodamos AMR situaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pabrėžia, jog būtina imtis veiksmų.