Meluoti jiems taip pat natūralu ir įprasta, kaip ir kvėpuoti. Jiems neegzistuoja ribos tarp melo ir tiesos. Kas yra patologiniai melagiai, kodėl jie visą laiką apgaudinėja kitus ir kaip su tuo kovoti?
Ar galite prisiekti, kad visada sakote tik tiesą, ir nieko daugiau? Kaip ir absoliuti dauguma – greičiausiai ne. Jeigu sakote kitaip, jūs jau meluojate ne tik kitiems, bet ir sau, bet tai dar nedaro jūsų patologiniu melagiu.
Kai melas – tai gyvenimo būdas
Mifomanija, patologinis melas arba Pseudologia Fantastica (lot.) tarp psichologų ir psichiatrų kelia labai daug diskusijų. Vieni tai laiko sudėtingesnių sutrikimų simptomu (pavyzdžiui, narcisizmo, arba sociopatijos), kitiems tai – savarankiškas reiškinys. Taip pat manoma, kad tai gali būti ypatinga priklausomybės forma (panašiai kaip alkoholikas negali negerti, o užkietėjęs rūkalius – nerūkyti, taip ir patologinis melagis negali nemeluoti). Bet kuriuo atveju, faktas lieka faktu: tokių žmonių melas – kaip lėtinė liga. Jis tampa antrąja prigimtimi. Ir meluojama ne tiek dėl to, kad būtų galima išvengti nemalonių situacijų, o greičiau dėl „sportinio intereso“.
Atpažinti patologinį melagį nėra paprasta, ypač tuo atveju, jeigu esate su juo beveik nepažįstami. Jį galima palaikyti įdomiu, protingu, žaviu pašnekovu, tikra kompanijos siela; tikrąjį savo veidą jis parodo ne iš karto, ir bendravimas su juo komplikuojasi: nesibaigiantis melo srautas ardo draugystės pamatus, kelia grėsmę meilei, darbo santykiams ir šeimai.
Patologinis ar vis dėlto kompulsinis?
Abu melo tipai turi savų ypatumų.
Patologinis melagis:
Kompulsinis melagis:
Atminkite, kad šie skirtumai – gana sąlygiški, nes abiejų tipų melagiai turi gana daug bendro.
Kuo paaiškinamas toks elgesys?
Mokslas negali tiksliai paaiškinti polinkio meluoti priežasčių, tačiau manoma, kad įtaką daro ir genetika, ir išoriniai veiksniai; kiekvienam individui šis rinkinys unikalus. Tarp labiausiai paplitusių priežasčių išskiriama:
Neskubėkite daryti išvadų: ne kiekvienas tokių psichologinių problemų turintis žmogus yra patologinis melagis!
Iš ko atpažinti patologinį melagį?
Jeigu įtariate, kad jums reguliariai meluoja, atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
Kaip elgtis su patologiniu melagiu
Ne visada išeina nutraukti ryšius su melagiu. Ne visada ir reikia. Jeigu susidūrėte su narciziška asmenybe ar psichopatu, suprantama, kad laikytis nuo tokio žmogaus reikia kuo atokiau, tačiau jeigu kalba apie jūsų artimuosius, turinčius rimtų psichologinių problemų – vargu ar tai bus gera išeitis...
Tikėkite, kai tai reikalinga. Neieškokite melo kiekviename žodyje. Taip, šis žmogus dažnai meluoja, tačiau ne visada. Gal jis ir perdeda, tačiau geriau pagalvojus – esmę vis dėlto perteikia? Bent jau pasistenkite suprasti, kada juo galima tikėti, o kada – ne. Sveikas skepticizmas nepakenks, tačiau jeigu visada ir visur įtarsite melą, nejaugi manote, kad paskatinsite sakyti tiesą?
Prisiminkite, kodėl jis meluoja. Jeigu apmąstysite situaciją ir išsiaiškinsite, kokie buvo melo motyvai, tikėtina, kad tokiam žmogui pajusite gailestį ir užuojautą. Gal jūsų emocijos nurims ne iš karto, tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek nusiraminsite ir galėsite blaiviai pažvelgti į situaciją.
Susitaikykite su tuo, kad melas kartosis. Kompulsiniai ir patologiniai melagiai ne visada gali kontroliuoti, ką sako, todėl protingiau tiesiog pripažinti, kad tokie žmonės egzistuoja, ir su tuo gyventi toliau. Tai nereiškia, kad turite jais visada besąlygiškai tikėti, ar kad jų elgesys yra normalus. Tokie žmonės tiesiog nesugeba kitaip – bent jau dabar, atsižvelgiant į esamas aplinkybes. Kovoti su tuo galima, tačiau ką nors pakeisti jums vargu ar pavyks, todėl pasistenkite į viską pažvelgti filosofiškai ir neimti per daug nei į galvą, nei į širdį.
Kada verta ieškoti pagalbos
Jeigu polinkis į melą atsirado neseniai, ir jeigu jūs numanote, kokia pasikeitusio elgesio priežastis (depresija, ankstyva pavojingos priklausomybės stadija, vaiko psichologinė trauma), brangų žmogų reikėtų pamėginti įkalbinti kreiptis į psichoterapeutą.
Su nuolat meluojančiais nėra lengva, tačiau negalima pamiršti, kad meluojama ne visada iš blogų paskatų. Tokio elgesio priežasčių reikia ieškoti giliau. Jei neskubėsite tokių žmonių teisti ir vertinti tik kaip niekšų ar piktybiškų manipuliatorių, tikėtina, kad geriau suprasite tikruosius jų motyvus, ir tada suprasite, ką daryti toliau.
Jeigu skauda gerklę, smulkiai supjaustykite svogūną ir užpilkite cukrumi. Po kelių valandų perkoškite ir gerkite po šaukštelį. Citrinos sultys, pasaldintos medumi,- geriausias vaistas užkimus.
Kitas faktas
Komentarai (2)