Kepenų daroma žala

Kepenų daromą žalą pirmiausiai pajunta visi, kurie yra alergiški šiam produktui. Savaime suprantama, piktnaudžiauti juo nevertėtų netgi visiškai sveikiems žmonėms. Tai gali baigtis hipervitaminoze, arba kalbant dar paprasčiau – apsinuodijimu maistu. Dar vienas labai svarbus dalykas yra tai, kad kepenys stimuliuoja skydliaukės veiklą. Prieš įtraukiant šį produktą į vaiko racioną, būtina pasikonsultuoti su pediatru.

Kaip maksimaliai išsaugoti kepenų naudingąsias savybes?

Kaip tinkamai išsirinkti ir paruošti kepenis, kad jos apdorojimo metu išsaugotų visas savo naudingąsias ypatybes?

Kepenų skonis ir savybės priklauso nuo gyvūno amžiaus: veršiukų kepenys yra labai švelnios, o ėriukų arba stepinių avių – iš viso laikoma delikatesu, kurio beveik neįmanoma rasti prekyboje. Šviežios kepenys yra lygios, šviesiai rudos arba šviesiai raudonos spalvos; visos išorinės kraujagyslės, limfmazgiai ir tulžies pūslė su latakėliu turi būti pašalinami prieš produktui patenkant į prekybą.

Perpjovus kepenis, pjūvio vietoje turi būti matyti raudona-ruda arba tiesiog ruda spalva, drėgmė. Prieš jas ruošiant, reikia nuimti plėvelę, o jau po to mirkyti, naudojant prieskonius, druską ir kt. Kepenys paruošiamos daug greičiau, negu mėsa ir kiti subproduktai, bet labai svarbu gaminti tik tiek, kiek reikia, nes antraip patiekalas bus nelabai skanus, o naudingų medžiagų liks mažai.

Verdamos kepenys netenka beveik visos drėgmės. Jų audiniai sustandėja, tampa kietesni. Tačiau virtas kepenis apdorojant toliau, jos puikiai sugeria riebalus, todėl gali būti naudojamos paštetams, dešroms.

Perkant šį produktą, reikia žinoti, kaip jos turi atrodyti, mokėti atskirti. Veršiukų kepenys švelnios ir purios, šviesiai rudos spalvos su raudonu atspalviu. Sveria paprastai 1–2,5 kg. Sūdomos prieš gaminimo pabaigą, kad nesukietėtų. Jų negalima ilgai laikyti ant ugnies, antraip naudingų medžiagų beveik neliks. Veršiukų kepenis galima troškinti, užkepti, kepti, naudoti jas pyragėliams, paštetams ir daugeliui kitų gaminių.