Milijonai žmonių visame pasaulyje (tiek moterys, tiek vyrai) kenčia dėl knarkimo. Knarkimas yra ne tik erzinantis dalykas ir daugeliui porų sunkus kantrybės išbandymo testas, bet ir nemenkas pavojus žmogaus sveikatai, kadangi tai gali būti vienas iš pavojingos obstrukcinės miego apnėjos simptomų.
Kas sukelia knarkimą
Miego metu atsipalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų raumenys, susiaurėja spindis ir sutrinka normalus kvėpavimas. Dėl išaugusio spaudimo ir pasikeitusio įkvepiamo oro srauto dažnio, minkštosios dalys (minkštasis gomurys ir liežuvėlis) pradeda vibruoti. Taip atsiranda tipiškas knarkimo garsas.
Knarkimas taip pat labai priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vyresnio amžiaus žmonės ir vyrai knarkia dažniau. Atkreipkite dėmesį į žemiau išvardintus knarkimą sukeliančius rizikos faktorius:
Negydomo knarkimo rizika
Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus prabunda nepailsėjęs ir irzlus, ilgainiui blogėja atmintis, iškyla depresijos grėsmė, gali pradėti varginti nemiga ir mieguistumas dienos metu, lytinės veiklos sutrikimai.
Jei kurį nors tam tikrą laiko tarpą negirdime knarkiančiojo, tai jau pavojaus signalas. Kvėpavimas sustoja, ir vėl atsistato labai gerai pažįstamu „pjaunančiu garsu“. Jei kvėpavimas nutrūksta daugiau nei 5 kartus per valandą ir kiekvienas kartas trunka ilgiau nei 10 sekundžių, galima konstatuoti sunkų kvėpavimo sutrikimą, vadinamą miego apnėjos sindromu, arba MAS (angl. Sleep Apnea Syndrome).
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (2)